Kai metų naštą sunkina anemija

 

Dažniau nusilpsta kraujas ne tik jaunoms moterims bei vaikams, bet ir vyresnio amžiaus žmonėms. Anksčiausiai apie geležies stokos anemijos (mažakraujystės) pavojų įspėja feritino tyrimas.

 

Užklupus anemijai kraujas vis mažiau gali pernešti organams gyvybiškai svarbaus deguonies. Todėl įsibėgėjanti mažakraujystė organizmą pradeda dusinti lyg kilpa: pagreitėja kraujo apytaka, labiau apkraunama širdis, kenčia smegenys, raumenys, pradeda silpti imuninė sistema.

 

Vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių apie 30–60 proc. anemijų išsivysto dėl geležies stokos. Blogiausia tai, kad ji ilgai nerodo ženklų. Pirmieji mažakraujystės etapai – geležies atsargų sumažėjimas ir slaptas jos trūkumas. Tuo metu slaptąją anemiją gali atskleisti tik feritino tyrimas.

 

Pilnai geležies stokos anemijos diagnostikai geriausia iškart atlikti kompleksinį – bendrąjį kraujo, geležies kiekio kraujyje ir feritino – tyrimą. Kitu atveju ligos gydymas gali būti gerokai uždelstas.

 

Labai svarbaus vitamino B12 ir folio rūgšties stoka maiste ar jų neįsisavinimas taip pat sukelia anemiją. Vitamino B12 stygius gali paskatinti ir depresiją, nemigą, silpnaprotystę, ūmią psichozę. Įtarus vitamino B12 bei folio rūgšties stokos mažakraujystę atliekamas homocisteino tyrimas.

 

Anemija užklumpa ne tik dėl blogos mitybos. Vyresnio amžiaus žmonėms mažakraujystė paprastai yra kitų lėtinių ligų – onkologinių, skrandžio erozijos, dvylikapirštės žarnos, kepenų patologijos ir kt. – pasekmė. Rizika susirgti didėja ir dėl blogos kokybės dantų protezų.

 

Jeigu anemija negydoma, ligonis gali sulaukti pavojingų komplikacijų, kartais gresiančių net mirtimi.