Kuo gresia uždelsta anemija?

 

Dažnai žmogus net neįtaria, kad jo gyvybingumą iš lėto slopina anemija (mažakraujystė). Šios ligos grėsmingą kilpą galima laiku nusimesti, kai apie pavojų įspėja reikiami kraujo tyrimai.

 

Ilgai negydoma anemija gali lemti daugybę lėtinių susirgimų, trumpinančių gyvenimą. Štai nustatyta, kad sergantiesiems išemine širdies liga dėl nusilpusio kraujo gali kilti stenokardijos priepuoliai, sunkesniais atvejais – ištikti infarktas. Vokiečių mokslininkų pastebėjimu, širdies ir kraujagyslių ligą lydinti anemija mirties galimybę gali padidinti net du kartus.

 

Amerikiečių specialistai ištyrė, kad dėl mažakraujystės vyresnio amžiaus žmonėms rizika susirgti silpnaprotyste padidėja apie 40 proc. Naujausi duomenys rodo geležies stokos anemijos ir klausos netekimo galimą ryšį.

 

Kraują dažniausiai nusilpnina geležies stygius maiste, kraujo netekimas, stresas, lėtinės ligos ir kt. Žmogus tampa dirglesnis, mieguistesnis, jaučia bendrą kūno silpnumą. Vėliau pablykšta oda, trūkinėja lūpų kampučiai, lūžinėja nagai, slenka plaukai, sutrinka skonis, atsiranda širdies plakimas ir kt. Įsibėgėjusi anemija dusina visą organizmą.

 

Būtina žinoti, kad mažakraujystė vystosi iš lėto, todėl ilgai nejaučiami simptomai, o bendrasis kraujo tyrimas neparodo artėjančios ligos. Apie slaptą geležies atsargų mažėjimą laiku įspėja tik feritino tyrimas. Geležies stokos anemijos diagnostikai geriau iškart atlikti kompleksinį – bendrąjį kraujo, geležies kiekio kraujyje ir feritino – tyrimą.

 

Nemažai pacientų kenčia dėl vitamino B12 ir (ar) folio rūgšties stokos anemijos. Jai nustatyti atliekamas homocisteino tyrimas. Sustiprinę kraują žmonės vėl atgauna darbingumą ir gyvenimo džiaugsmą.