Kada „išprotėjęs“ cholesterolis nebaisus?

 

Pavojaus širdžiai padidėjęs cholesterolio kiekis gali nekelti, jeigu kraujagyslės tvirtos ir sveikos – neprasidėjo jų uždegimas. Tai padeda patikrinti pažangūs kraujo tyrimai.

 

Be cholesterolio žmogaus gyvenimas, matyt, užgestų. Ši į riebalus panaši medžiaga dalyvauja ląstelių statyboje, lytinių hormonų gamyboje, tulžies rūgščių sintezėje, vitamino D apykaitoje ir kt.

 

Vis tik cholesterolis dažnai „išprotėja“ – šių kraujo riebalų atsiranda per daug arba sutrinka jų santykis. Tai skatina klastingąją aterosklerozę. Kontroliuoti cholesterolį padeda lipidograma. Šis kraujo tyrimas atskleidžia bendrojo, „gerojo“, „blogojo“ cholesterolio ir trigliceridų kiekį.

 

Aterosklerozei progresuojant „blogasis“ cholesterolis bei trigliceridai skverbiasi į kraujagyslių sieneles. Formuojasi aterosklerozinės plokštelės, kraujagyslių spindis siaurėja – auga širdies ritmo sutrikimo, infarkto, insulto ir kitų sunkių ligų pavojus.

 

Tačiau ne visuomet reikia išsigąsti „išprotėjusio“ cholesterolio. Šis sutrikimas dažniausiai nebaisus, jei žmogaus kraujagyslės sveikos, nėra kai kurių rizikos veiksnių. Praktika rodo, kad daug aterosklerozės komplikacijų įvyksta esant normaliam cholesteroliui. Manoma, kad šios ligos pagrindas – lėtinis kraujagyslių uždegimas.

Todėl kontroliuojant širdies ir kraujagyslių susirgimus dabar itin svarbų vaidmenį užima didelio jautrumo C reaktyvinio baltymo tyrimas (hs-CRB). Jis daug anksčiau įspėja apie aterosklerozės pavojų, nes leidžia nustatyti kraujagyslių mikrouždegimą.

Aterosklerozė sukelia ir ūmų arba lėtinį širdies nepakankamumą. Šią mirtinai pavojingą ligą galima iškart nustatyti atlikus NT-pro BNP tyrimą. Jis taip pat padeda įvertinti, ar tinkamai skirtas gydymas.