Maisto netoleravimas

Maisto netoleravimas (ar padidėjęs jautrumas maistui) yra žalinga reakcija į maistą ir maisto priedus. Ši reakcija gali būti sukelta įvairių priežasčių: laktozės ar histamino netoleravimas, maisto priedai (glutamatai, sulfitai, vazoaktyvūs aminai), toksinai arba imonoglobulinų G sukeltos imuninės reakcijos.

Maisto netoleravimas skiriasi nuo imunoglobulinų E sukeltos maisto alergijos (1 tipo alergija) nes simptomai pasireiškia vėliau, yra lėtinio pobūdžio ir išplitę. Klasikinės imunoglobulinų E sukeltos alerginės reakcijos metu, pavartojus alergizuojančio maisto įvyksta greitas histamino išsiskyrimas ir pasireiškia tokie simptomai:

dilgčiojimas burnoje, dilgėlinis bėrimas, veido, lūpų, liežuvio ir gerklės tinimas. Sunki alerginė reakcija (anafilaksija) gali sukelti ūmų kvėpavimo sutrikimą, kraujo spaudimo kritimą ir pavojų gyvybei. Esant imonoglobulinų G sukeltam maisto netoleravimui, simptomai pasireiškia vėliau – po kelių valandų ar net dienų. Dažniausiai pasireiškiantys simptomai: viduriavimas, vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas, pykinimas, skrandžio skausmas, dirglios žarnos sindromas, migrena, astma, sąnarių skausmai, sutrikusi koncentracija, odos pakitimai, svorio kritimas arba augimas.

Imunoglobulinų G sukeltas maisto netoleravimas yra pagrįstas imuninių kompleksų susidarymu. Dalinai suvirškinto maisto komponentai patenka į kraujotaką ir sukelia IgG antikūnų gamybą bei antigenų – antikūnų kompleksų formavimąsi. Jeigu imuniniai kompleksai pilnai nepasišalina, tai kaupiasi audiniuose, sukeldami uždegimą. Pacientai, kurių imuninė sistema yra pažeista ar padidėjęs žarnų sienelės pralaidumas (dirglios žarnos sindromas), yra ypatingai linkę į tokias uždegimines reakcijas. Dirglios žarnos sindromą gali sukelti dėl mitybos padidėjęs žarnyno rūgštingumas, vaistai, infekcijos, konservantai, alkoholis, nikotinas, stresas ir kiti faktoriai. Imuniniai kompleksai dažniausiai kaupiasi tuose audiniuose, kurie jau yra pažeisti ar vyksta uždegimas, dėl ligos, infekcijos ar aplinkos toksinų, ir sukelia uždegimo sustiprėjimą bei lėtinius simptomus.

Dažniausiai simptomų palengvinimui tam tikrą laiką yra skiriama eliminacinė dieta. Iš mitybos yra pašalinami tie produktai, prieš kuriuos buvo nustatytos didelės IgG antikūnų koncentracijos. Žarnyno floros pagerinimas taip pat gali sumažinti sienelių pralaidumą maisto antigenams.

 

Galvos skausmas ir migrena

Migreną sukelia įvairios priežastys, bet yra žinoma, kad maistas gali sukelti arba apsunkinti priepuolį. Jau 1930 metais buvo nustatyti eliminacinės dietos privalumai. Dabartinėse studijose eliminacinės dietos, pagrįstos IgG kiekiu, demonstruoja ryškų teigiamą efektą, tokį kaip retesnis galvos skausmas, sumažėjęs migrenos priepuolių skaičius, trukmė ir sunkumas. Tolimesnėse studijose buvo lyginami 56 migrena sergantys žmonės su tokio pat dydžio kontroline grupe. Sergantiems migrena ženkliai dažniau buvo rasti IgG prieš maisto produktus.  Pritaikius eliminacinę dietą, migrena buvo kontroliuojama nenaudojant vaistų.

Artritas

Ilgą laiką buvo žinoma, kad maisto netoleravimas yra artritą sukeliantis faktorius. Studijoje, kurioje tirti 22 pacientai, sergantys reumatoidiniu artritu, pritaikius eliminacinę dietą 91% simptomai palengvėjo. Grįžus prie įprastinės mitybos simptomai vėl pablogėjo visiems išskyrus vieną pacientą.

Dirglaus žarnyno sindromas

Dirglaus žarnyno sindromas yra labiausiai paplitęs funkcinis virškinimo sistemos sutrikimas, pasireiškiantis 12%-22% populiacijos. Liga yra nepilnai ištirta, tačiau maisto netoleravimas yra svarbus patogenezės veiksnys. Specifinis maistas gali išprovokuoti simptomus, o pacientai, gydomi dieta, dažnai jaučia pagerėjimą. Studijoje, kurioje tirta 150 pacientų, laikantis eliminacinės dietos, paremtos IgG antikūnų nustatymu, 26% simptomai palengvėjo.

Uždegiminės žarnyno ligos

Atliktoje retrospektyvinėje studijoje, kurioje dalyvavo 112 pacientų, sergančių uždegimine žarnyno liga (79 Crohn‘o liga ir 33 su opiniu kolitu), ir 266 sveiki asmenys, parodė, kad pacientams, sergantiems uždegimine žarnyno liga, yra žymiai dažniau nustatomi IgG antikūnai prieš tam tikrus maisto produktus ir tai gali būti panaudota eliminacinės dietos sukūrimui. Tolimesnės studijos parodė, kad Crohn‘o liga sergantiems pacientams nustatoma didesnė IgG antikūnų koncentracija prieš maisto produktus (pvz. mielės ar lydytas sūris) negu kontrolinei grupei. Po tyrimo paaiškėjo, kad mitybos sureguliavimas, remiantis cirkuliuojančių IgG antikūnų prieš maisto antigenus kiekiu, gerokai palengvina simptomus.

Astma ir atopinis dermatitas

Padidėję IgG antikūnų kiekiai prieš maistą ir maisto priedus taip pat nustatyti astma ir atopiniu dermatitu sergantiems žmonėms. Pavyzdžiui, 125 pacientams, kuriems alergija pasireiškia astma, dermatitu arba virškinimo sistemos sutrikimais, buvo nustatyti ženklūs IgG prieš jautieną kiekiai, o taip pat ir IgA, kartais net nesant specifinių IgE. Eliminacinė dieta palengvino simptomus visiems alergiškiems pacientams. Kitoje studijoje nustatytas ženklus IgE ir IgG kiekio padidėjimas pacientams, sergantiems atopiniu dermatitu, lyginant su kontroline grupe.

Autizmas

Autizmo priežastys nėra gerai žinomos, tačiau dietiniai apribojimai yra naudingi ir būtini norint siekti teigiamų rezultatų. Dažniausiai iš mitybos yra pašalinami pienas ir pieno produktai, kviečiai ir kiti gliuteno turintys produktai, cukrus, šokoladas, konservantai, dažikliai. Individualus IgG ir IgE ištyrimas gali nustatyti ir kitus netinkamus vartoti produktus. Ištyrus 36 autizmu sergančius kūdikius, buvo rasti dideli kiekiai IgG antikūnų prieš pieno baltymus palyginus su kontroline grupe. Pritaikius eliminacinę dietą, elgsenos simptomai pagerėjo. Tai leidžia manyti, kad yra ryšys tarp maisto alergijos ir autizmo.

Apie tyrimą

Daugelis nespecifinių simptomų, tokių kaip viduriavimas, vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas, nuovargis, pykinimas, migrena, astma, egzema, artritas ar nuovargis gali būti dėl daugelio priežasčių, viena iš jų – maisto netoleravimas. Dažnai būna sunku nustatyti pagrindinį dirgiklį, sukeliantį šiuos simptomus, todėl įprastos dietos, atsisakant vieno ar kito produkto, yra neefektyvios dėl labai skirtingų organizmo reakcijų.

Imunoglobulinų G klasės antikūnų prieš maisto produktus bei jų priedus tyrimas gali padėti nustatyti ar imuninių reakcijų sukeltas maisto netoleravimas kenkia sveikatai. Jeigu nustatoma imunoglobulinų G klasės antikūnų koncentracija prieš tam tikrą produktą yra didelė, to produkto eliminavimas iš mitybos gali palengvinti simptomus.

Taigi, išsami imunoglobulinų G analizė gali padėti sudaryti individualiai labiausiai tinkamą dietą. Specialistai nerekomenduoja maisto netoleravimo tirti jaunesniems nei 2 metai vaikams, nes šiuo periodu imuninė sistema dar tik formuojasi.

 

Galimi du tyrimo variantai – 108 ir 216 produktų. 

 

Back to Top
Enter your Infotext or Widgets here...