Kada depresija painiojama su skydliaukės liga?

Įsidėmėkite: kai kurių psichikos susirgimų ir skydliaukės sutrikimo požymiai yra labai panašūs. Tikrąją ligos priežastį galima išsiaiškinti laiku, jei paėmus kraujo atliekamas skydliaukės hormonų tyrimas.

Gydė nuo depresijos ar ūminės psichozės, nors ligos priežastis – sutrikusi skydliaukė? Tokių atvejų, anot ekspertų, pasitaiko ne taip retai. Todėl visiems pacientams, kurie skundžiasi dėl nerimo, padidėjusio dirglumo, nuovargio ar miego sutrikimų, pirmiausia turi būti atliekamas skydliaukės hormonų tyrimas. Tuomet gali paaiškėti, kad ligoniui reikia ne psichiatro, o endokrinologo pagalbos.

Išsitirti skydliaukės hormonus reikia ne tik tuomet, kai ryškiai pablogėja mūsų nuotaika, mąstymas ar lytinis gyvenimas. Jei hormonų gamyba išsiderina, gali nuolat varginti šaltis, augti arba kristi svoris, vysti grožis, sutrikti menstruacijos ir kt. Mažytė skydliaukė, esanti kaklo priekyje, reguliuoja visą medžiagų apykaitą. Jeigu sutrikimas ilgai nepastebimas, gali tekti gydyti širdį, virškinimo sistemą, odą, susilpnėjusius kaulus ir kt.

Beje, skydliaukės veiklos pablogėjimo iš pradžių yra nejaučiame. Todėl visi sveiki žmonės, sulaukę 35 metų, turėtų išsitirtų kas 5 metus. Šiuo metu tai galima atlikti pigiau, nes vyksta „Medicina practica“ laboratorijos akcija „Skydliaukė – tavo gyvenimo laikrodis!“

Vyrams dabar gera proga profilaktiškai išsitirti ir dėl prostatos vėžio. Akcijos „Prostata – vyro gyvenimo kokybė!“ metu PSA tyrimas iš kraujo mėginio irgi atliekamas pigiau. PSA išsitirti turėtų kiekvienas vyras, sulaukęs 40 metų, sulaukęs 45 metų – kartą per metus, o 50 metų – 2 kartus per metus. Ištrūkti iš mirtinų ligos gniaužtų ir išsaugoti vyriškumą galima, kai vėžys nustatomas anksti.