Kaip klimato kaita veikia širdį

Staigios orų permainos išguldo daug žmonių, turinčių širdies ir kraujagyslių problemų. Kaip laiku įvertinti riziką? Pirmiausia atlikite pažangius kraujo tyrimus, padedančius įspėti apie kraujagyslių uždegimą, „išprotėjusį“ cholesterolį ir širdies nepakankamumą.

Pavasarį daugiau žmonių ištinka infarktas, insultas, daugėja širdies ritmo sutrikimų ir kt. Dėl to nereikėtų stebėtis. Po žiemos mūsų organizmas pasilpsta, paaštrėja lėtinės ligos. Daug žmonių staiga padidina fizinį krūvį: aktyviau sportuoja, pluša daržuose bei soduose.

Tačiau širdžiai didelį krūvį sudaro ir dėl klimato kaitos padažnėję ekstremalūs oro reiškiniai: staigios karščio bangos, dideli temperatūros bei atmosferos slėgio kontrastai, padidėjęs infekcijų pavojus ir kt. Todėl silpnesnės širdys pradeda rodyti sutrikimo ženklus, didėja priepuolių ir hipertoninių krizių pavojus.

Akivaizdu, kad širdies ligų profilaktika yra daug efektyvesnė bei pigesnė nei gydymas. Profilaktiškai atlikus pažangius kraujo tyrimus daug aiškiau, kokių imtis atsargumo priemonių.

Pirmiausia svarbu nustatyti, ar kraujagyslių nepažeidė lėtinis uždegimas. Vis plačiau tvirtinama, kad tai – klastingosios aterosklerozės pagrindas. Apie šią ligą bei galimas jos komplikacijas – širdies ritmo sutrikimą, infarktą, insultą, širdies nepakankamumą ir kt. – laiku gali perspėti didelio jautrumo C reaktyvinio baltymo tyrimas  (dj-CRB) ir lipidograma (cholesterolio dalių tyrimas).

Efektyviausia širdies nepakankamumo diagnostika – širdies žymenų ištyrimas. Paėmus kraujo ir atlikus NT-pro BNP tyrimą ne tik galima nustatyti šią mirtinai pavojingą ligą, bet ir įvertinti jos gydymo efektyvumą.