Skip to main content

Šių tyrimų pagalba nustatomi ligų sukėlėjai  (bakterijos, grybeliai ar kt.).

Tiriamoji medžiaga  gali būti bet kuri medžiaga – pūliai, skrepliai, šlapimas, išmatos, seilės, motinos pienas, kraujas, audinys, likvoras ir t.t. Tyrimui užtenka nedidelio užkrėstos medžiagos kiekio, kuris dedamas į tam tikrą terpę. Tokia terpė laikoma specialiomis sąlygomis, palankiomis augti ligos sukėlėjui. Po tam tikro laiko sukėlėjas tiriamas detaliai ir nustatoma, koks konkretus sukėlėjas išaugo terpėje.

Taip pat mikrobiologinių tyrimų pagalba nustatomas mikrobų jautrumas antibiotikams, tai yra atliekama antibiotikograma, kuri parodo, koks antibiotikas tiriamam pacientui geriausiai tinka. Taigi, gydytojas gali paskirti tinkamiausius antibiotikus ir išvengti mikrobų atsparumo atsiradimo.

Mikrobiologiniai tyrimai dar vadinami mikrobiologiniais pasėliais dėl tyrimų atlikimo proceso, nes nedidelis paimtas mikrobų kiekis „sėjamas“ į specialią terpę ir auginamas, kol įmanoma išskirti atskiras mikrobų kultūras. Ar tai ne panašu į žemdirbystę?

Atliekami mikrobiologiniai pasėliai:

  • šlapimo
  • išmatų
  • žaizdų, pūlių
  • skreplių, burnos gleivinės
  • akių sekreto
  • ausų sekreto
  • odos ir poodžio
  • motinos pieno
  • moterų lyties organų (makšties, šlaplės, gimdos kaklelio kanalo patologinė medžiaga, aspiratas iš gimdos ertmės)
  • vyrų lyties organų (šlaplės patologinė medžiaga, prostatos sekretas)
  • kraujo
  • biopsinės medžiagos
  • kitų organizmo skysčių (likvoro, pleuros, pilvaplėvės ertmės ir t.t.)