Kai kurių laboratorinių tyrimų atsakymai labai paprasti: „taip“ arba „ne“. Pavyzdžiui: ar buvo rasti kraujyje antikūnai prieš virusus? Ar išaugo mikrobų kultūra?

Tačiau daugumos laboratorinių tyrimų atsakymai pateikiami tam tikrose ribose – normos ribose. Pavyzdžiui: Jūsų skydliaukės hormono (TTH) tyrimo rezultatas gali būti 2,0 mU/l, normos ribos 0,27-4,2 mU/l. Taigi atsakymas sako, kad tyrimas yra „normalus“.

Kaip buvo nustatytos normos ribos? Trumpai: ištiriant sveikus žmones, vėliau išvedant vidurkius ir patvirtinant, kad gautieji skaičiai ir yra normos ribos.

Pirmas žingsnis, nustatant normos ribas, atrinkti žmones, kuriems norima priskirti normos ribas. Pavyzdžiui: sveikos moterys nuo 20 iki 30 metų amžiaus. Tada surenkama kuo didesnė grupė tokių žmonių ir ištiriamas konkretus laboratorinis tyrimas. Iš gautų tyrimų atsakymų išvedamas vidurkis ir nustatomos normos ribos (pridėjus ir atėmus dvi standartines deviacijas nuo vidurkio).

Tiriant įvairaus amžiaus ir lyties žmones, buvo pastebėta, tai kas „normalu“ vieniems žmonėms, kitiems gali būti ligos požymis. Pavyzdžiui, nėštumas pakeičia daugelį organizme vykstančių procesų, todėl nėščioms moterims yra atskiros normos ribos.

Norma – visada sąlyginė sąvoka. Laboratorinė norma priklauso nuo  daugelio specifinių aplinkybių. Visų pirma nuo tyrimo metodo, aparatūros, reagentų. Kiekviena laboratorija  naudoja įvairių firmų aparatūrą, kuria dirbama vadovaujantis skirtingomis metodikomis ir skirtingomis normų ribomis. Taigi, norma gali būti įvardijama kaip rekomenduojama reikšmė. Todėl įvairiuose informacijos šaltiniuose gali būti pateikiamos skirtingos tų pačių tyrimų normos.