Staiga prasidėjo sloga, kamuoja kosulys, byra ašaros, ar net išbėrė odą? Tokie simptomai atbudus gamtai išvargina augalų žiedadulkėms alergiškus žmones. Deja, šienligės sezonas vis ilgėja, o žiedadulkės agresyvėja.
Atmosferoje kylant anglies dvideginio (CO2) koncentracijai daugėja ir žiedadulkių baltymų, sukeliančių alerginę slogą, akių uždegimą ar astmos priepuolį. Apie tai šį pavasarį kalbėta Amerikos alergijos, astmos ir imunologijos akademijos konferencijoje.
Dar anksčiau atlikti eksperimentai yra parodę, kad dėl CO2 didėjimo miestuose pastaraisiais metais 60 proc. augalų ėmė gausiau išskirti žiedadulkių. Mokslininkai tikina, kad dėl klimato atšilimo dabar šienligės sezonas net 27 dienomis ilgesnis nei prieš dešimtmetį. Alergijos augalų žiedadulkėms pavojus prasideda pavasarį, o baigiasi tik rudenį.
Dalis sergančiųjų šienlige bando atspėti, kokių alergenų jiems reikia saugotis. O kiti pacientai renkasi modernius kraujo tyrimus, kurie greitai duoda tikslų atsakymą.
Kai įtariama, kad alergiją galėjo išprovokuoti žiedadulkės, paėmus kraujo tiriama įkvepiamų alergenų paletė. Į ją įtraukti aktualiausi Lietuvoje alergenai: medžių, žolių bei javų žiedadulkės, namų erkutės, grybeliai ir kt. Šienlige sergantys žmonės turėtų būti atidesni ir maisto produktams, nes galima žiedadulkių ir maisto kryžminė reakcija.
Jei atsigėrus pieno, suvalgius mėsos ar vaisių išberia, vargina virškinimo sutrikimai, tiriama maisto alergenų paletė. Jei nežinoma, kas sukelia alergiją, bet vargina bėrimai, kosulys, tiriama mišrių alergenų paletė. Atskleidus alergijos kaltininką reikia ieškoti būdų, kaip išvengti su juo bet kokio kontakto, rinktis terapines priemones.
