Širdis atakuoja sunkmečio stresas

Laiku įvertinus širdies – kraujagyslių sistemos neigiamus pokyčius sutaupoma net 3-5 kartus daugiau lėšų nei gydant jau įsisenėjusią ligą, tvirtina amerikiečių specialistai. Apie didžiulę šių susirgimų riziką, profilaktinių priemonių svarbą primenama Pasaulinės širdies dieną, kuri tradiciškai minima paskutinįjį rugsėjo sekmadienį.

Pagrindinis profilaktinis kraujo tyrimas, padedantis kontroliuoti kraujotakos sistemos būklę, yra lipidograma. Ji tiksliai atkleidžia „blogąjį“ (mažo tankio), „gerąjį“ (didelio tankio), bendrąjį cholesterolį ir trigliceridus.

Dešimties sveikatos profilaktikos akcijų „Apsaugok širdį nuo blogojo cholesterolio!“, kurias organizavo Medicina practica laboratorija, analizė parodė, kad net 56 proc. atlikusių lipidogramą žmonių „blogojo“ cholesterolio kiekis buvo padidėjęs.

„Blogasis“ cholesterolis laikomas vienu iš dešimties svarbiausių žmonių mirties kaltininkų. Dėl streso ir kitų priežasčių jo koncentracija kraujyje gali padidėti. „Blogojo“ cholesterolio ir trigliceridų perteklius nusėda ant kraujagyslių sienelių. Palaipsniui jų spindis mažėja, susidaro trombai ir sulaukiame infarkto ar insulto. Anksti pastebėjus cholesterolio sutrikimus, dar galima išvengti gydymo cheminiais vaistais.

Akcijos „Apsaugok širdį nuo blogojo cholesterolio!“ vyko Kaune, Panevėžyje, Mažeikiuose ir Tauragėje, o jose dalyvavo per 73 tūkst. žmonių. Spalio ir lapkričio mėnesį šiuose miestuose Medicina practica laboratorija tęs akciją ir atliks lipidogramas su 60 proc. nuolaida nuo SAM nustatytos kainos.

Amerikos širdies asociacija lipidogramą siūlo atlikti sulaukus 20 metų – kas 5 metus, o sulaukus 30 metų, turint viršsvorį, valgant riebų maistą ar giminėje esant sergančiųjų kraujotakos ligomis – kasmet. Jeigu cholesterolio kiekis pakitęs, reikėtų jį tikrinti bent 2 kartus per metus.

Širdies – kraujagyslių susirgimai yra daugiau nei 54 proc. visų žmonių mirčių mūsų šalyje priežastis. Lietuvoje šiomis ligomis ir pernai buvo sergama dažniausiai – net 222 iš 1000 gyventojų.

Gydytojai atkreipia dėmesį, kad sunkmečiu būtina dar atidžiau stebėti savo sveikatą ir laiku užkirsti kelią ligai. Didelė psichinė ir socialinė įtampa, darbo netekimas, nepilnavertis maistas – šie ekonominės krizės ištikimi palydovai skatina širdies ir kraujagyslių sistemos ligų augimą.

Tvirtinama, kad kenčiantys ilgalaikį dvasinį stresą 5–6 kartus dažniau miršta nuo kraujotakos sistemos ligų. Staigus stresas irgi gali sukelti tiesioginę grėsmę širdžiai.