Vitaminas D

Kada labiausiai stinga vitamino D?

Į tokį sveikatai itin svarbų klausimą tiksliai atsako tik kraujo tyrimai. Paprastai vitamino D stygiaus problema tampa aštriausia kovo mėnesį. Šis saulės vitaminas mus saugo nuo daugybės ligų.

Apima nuovargis, bloga nuotaika, svaigsta galva, skauda sąnarius ir raumenis, sumažėja atsparumas peršalimui bei gripui – tokius simptomus galima priskirti ne vienai ligai. Todėl neretai klaidžiojama, kol atlikus reikiamą kraujo tyrimą galiausiai nustatoma didelė vitamino D stoka.

Šis vitaminas yra labai svarbus daugeliui organizme vykstančių fiziologinių procesų, kaulų ir dantų būklei, gliukozės ir riebalų apykaitai, estrogenų sintezei ir kt. Kai jo stinga, gali keistis net ir jaunų žmonių kaulų struktūra, mažėti raumenų jėga, didėti infekcinių ligų, cukrinio diabeto, aukšto arterinio kraujospūdžio ir nutukimo, depresijos pavojus, kisti kiaušidžių veikla, atsirasti kitų rimtų pasekmių sveikatai.

Pagrindinis vitamino D šaltinis – saulė. Tam, kad susidarytų pakankamas jo kiekis, saulėje be apsauginių kremų atidengus bent ketvirtadalį kūno paviršiaus rekomenduojama pabūti 10–15 minučių per dieną. Tačiau saulėtų dienų Lietuvoje matome per mažai.

Tyrimai rodo, kad šiaurinių platumų gyventojai daugiausiai vitamino D turi rugsėjo mėnesį, o mažiausiai – kovą. Jo pristinga net vasarą – pavyzdžiui, šio sezono metu apie 30 proc. kaimyninės Estijos žmonių susiduria su saulės vitamino deficitu.

Rizikos grupės gyventojams rekomenduojama profilaktiškai išsitirti vitamino 25 (OH) D kiekį kraujyje. Kitu atveju jo stygiaus simptomai gali būti ilgai nepastebimi, kol išryškėja pasekmės sveikatai. Vartojantiesiems daug šio vitamino papildų taip pat verta atlikti vitamino 25 (OH) D tyrimą.