Kaip būti sveikam sulaukus garbaus amžiaus? Brandaus amžiaus žmonės sudaro reikšmingą sveikatinimo paslaugų vartotojų dalį, o pase įrašyta gimimo data gali ir suklaidinti, nes širdyje jie jaučiasi jauni. Kaip sužinoti, ko labiausiai reikia, kad organizmas ilgam išliktų sveikas ir žmogui nepritrūktų energijos? Kas lemia biologinį amžių?

Danutė JONUŠIENĖ

Medicininių laboratorijų tinklo „Medicina practica“ direktoriaus pavaduotoja, gydytoja Gitana Skendelytė pasakojo, kad amžėjimas – tai tema, kuriai pastaruoju metu visame pasaulyje skiriama daug dėmesio, nes gerėjant ekonominėms sąlygoms ilgėja vidutinė gyvenimo trukmė. Viduržemio jūros regiono valstybės, taip pat Japonija garsėja šimtamečiais, kurie yra nepraradę gyvenimo džiaugsmo, turi daug planų ateičiai. Brandus amžius nėra kliūtis keliauti, įgyvendinti svajones, imtis mėgstamos veiklos, prasmingai leisti laisvalaikį, savanoriauti. Žmogaus biologinį amžių lemia daug veiksnių. Tyrimai rodo, kad sulaukus 35-erių jau verta susimąstyti, kokios siekiama senatvės. Ilgaamžiškumą gali lemti ne tik genai, polinkis sirgti tam tikromis ligomis, bet ir gyvenimo būdas, mitybos ypatumai, fizinis aktyvumas, gebėjimas susidoroti su stresu, o šiuos veiksnius įmanoma valdyti ir atitolinti senatvę. Išsamūs tyrimai gali padėti atskleisti tikrąją organizmo būklę ir laiku pastebėti pirmuosius senėjimo ženklus. „Mokslininkų žvilgsnis vis dažniau nukrypsta į ląstelių gebėjimą atsinaujinti, susidoroti su tam tikrais pokyčiais, kurie priartina senatvę. Ieškoma atsakymo biocheminių procesų lygmeniu, kurie signalizuoja, kada pokyčiai gali būti negrįžtami“, – teigė G.Skendelytė. Medicininių laboratorijų tinklo „Medicina practica“ sukurta ilgaamžiškumo tyrimo programa gali būti kelias į sveiką senėjimą.

– Kas medicininiu požiūriu yra senėjimas? Ar tai yra liga, ar normalus reiškinys?

– Senėjimas – tai natūralus biologinis procesas, vykstantis ląstelėse, audiniuose ir organuose. Su amžiumi ląstelės praranda tam tikras funkcijas, pavyzdžiui, bėgant metams ląstelėse keičiasi energijos apykaitos greitis, jos netenka galimybės taisyti DNR pažaidų ir mutacijų, praranda gebėjimą tinkamai atsikurti, daugintis ir žūdamos skleidžia uždegimines medžiagas. Ilgainiui toks „lėtinis uždegimas“ plinta ir apima visą organizmą. Taip pat su amžiumi mažėja raumenų masė, retėja kaulinis audinys, oda praranda elastingumą, standėja kraujagyslės, silpsta imuninė sistema, ji nesugeba taip greitai kaip jaunystėje reaguoti į virusus ir bakterijas, todėl vis dažniau užklumpa įvairios infekcijos. Taip pat vyksta pakitimai nervų sistemoje, nyksta neuronų ryšiai ir patys neuronai smegenyse, todėl lėtėja reakcija, prastėja atmintis.

– Kaip kilo mintis sukurti unikalią ilgaamžiškumo tyrimo programą?

– Šiuolaikinė medicina daug dėmesio skiria oriai ir sveikai senatvei, ieško atsakymo, kaip atitolinti senėjimą. Yra siūloma ir taikoma nemažai procedūrų, maisto papildų amžėjimui sustabdyti, tačiau gydytojams labai reikalingas įrankis, kuris tikslingai parodytų, ko trūksta konkrečiam pacientui, kokios individualizuotos rekomendacijos ar gydymo planas tinkamiausias.

Todėl kilo mintis padėti gydytojams atidžiau ir tiksliau įvertinti kiekvieną pacientą atlikus ilgaamžiškumo tyrimų programą. Iš tikrųjų yra didelė pasiūla įvairių maisto papildų, vitaminų ir mikroelementų, kurie gali turėti sveikatinamąjį poveikį, tačiau ne kiekvienas žmogus sugeba apsispręsti, ką ir kada vartoti, pagaliau neturi informacijos, ar jo organizmui reikia papildyti vitaminų ir mikroelementų atsargas, nes tai galima įvertinti tik atlikus tam tikrus tyrimus. Kiekviena sveikatinamoji priemonė turi būti pagrįsta objektyviais kriterijais. Manau, ilgaamžiškumo kodas yra kaip asmens tapatybės kodas – unikalus ir nepakartojamas. Mūsų laboratorijos specialistai siūlo instrumentą, kuris gali įvertinti kiekvieno žmogaus organizmo procesus ir pateikti atsakymą, kaip siekti ilgaamžiškumo.

– Kokie yra pagrindiniai tyrimai, pagal kuriuos galima įvertinti biologinį žmogaus amžių?

– Kalbant apie ilgaamžiškumą, mūsų siūloma programa sujungia kelis naujos kartos biožymenis. Tai yra biožymuo NAD (visas pavadinimas – nikotinamido adenino dinukleotidas), tai kofermentas, dalyvaujantis energijos gamyboje mitochondrijose, susijęs su ląstelių senėjimu, DNR taisymu, uždegimo mažinimu. Dar vienas svarbus biožymuo yra suPAR (tirpus urokinazės plazminogeno aktyvatoriaus receptorius). Nustatyta, kad amžėjant imuninė sistema suaktyvėja dėl infekcijos, uždegimo ar nuolatinio streso, dėl šios priežasties suPAR molekulių kiekis kraujyje gerokai padidėja, o tai rodo, kad imuninė sistema yra „įsitempusi“. SuPAR žymuo tiesiogiai siejamas su asmens biologiniu amžiumi ir yra universalus organizmo biologinės būklės indikatorius.

Šie du biožymenys yra vieni svarbiausių vertinant ilgaamžiškumą – jie atskleidžia ląstelių energijos rezervus, uždegiminius procesus ir biologinį amžių. Jei NAD ir suPAR rodikliai yra prasti, patariama keisti gyvenseną, subalansuoti mitybą, fizinį aktyvumą, atsisakyti žalingų įpročių, gerinti miego kokybę, o jei reikia, būtina trūkstamas medžiagas papildyti vartojant maisto papildus, vitaminus. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai tyrimo duomenys yra geri, todėl galima tik pasveikinti, kad žmogus gyvena sveikai ir nieko keisti nereikia.

– Minėjote naujus ir dar daugeliui negirdėtus tyrimų pavadinimus (NAD, suPAR), ar ilgaamžiškumui įvertinti praktikoje taikomi ir kiti, mums įprasti, laboratoriniai tyrimai?

– Klinikinėje praktikoje gerai žinomi tyrimai taip pat atspindi žmogaus biologinį amžių ir parodo senėjimo priežastis. Pavyzdžiui, lipidograma (kraujo riebalai) ir gliukozės (kraujo cukraus) tyrimai rodo medžiagų apykaitos ypatybes, metabolinio sindromo riziką.

Tai yra svarbu, nes esant medžiagų apykaitos sutrikimams gali prasidėti tokios lėtinės ligos kaip diabetas, didėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Daug informacijos suteikia ir kortizolio koncentracija kraujyje, šis rodiklis atspindi patiriamą stresą. Trumpalaikis stresas gali padėti sukaupti dėmesį, mobilizuoti jėgas, tačiau ilgalaikis stresas turi įtakos visų hormonų pusiausvyrai, alina organizmą, o tai dar viena priežastis, kuri skatina greitesnį amžėjimą.

Papildomos vertės suteikia ir lėtinio uždegimo žymuo – tai didelio jautrumo CRB tyrimas, kuris yra svarbus vertinant širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Šis objektyvus rodiklis atspindi mūsų kraujagyslių sveikatą. Visiems puikiai žinomas vitamino D vaidmuo, yra svarbu išmatuoti jo kiekį kraujyje, nes vitaminas D be galo reikalingas ir būtinas organizmui funkcionuoti sveikai. Šis vitaminas dalyvauja daugelyje biocheminių procesų, jis yra kaip katalizatorius, prisidedantis prie geresnės imuninės sistemos veiklos, taip pat dalyvauja ląstelių statyboje, hormonų gamyboje, o tai svarbu norint užtikrinti sveiką amžėjimą.

– Ar galima ilgaamžiškumo tyrimus atlikti be gydytojo siuntimo?

– Jei žmogus nori daugiau sužinoti apie savo sveikatos būklę, biologinį amžių ir siekia būti sveikas, gydytojo siuntimas nebūtinas. Atlikus tyrimus ir gavus rezultatus galima konsultuotis su medikais ir aptarti rezultatus. Įvertinęs paciento tyrimų rezultatus gydytojas turės aiškų atsakymą, ką toliau daryti, kokį skirti individualizuotą gydymą, kokių sveikatinimo tikslų pacientas turi siekti. Juk svarbu įvertinti, kokios priemonės bus naudingiausios konkretaus asmens atveju, pavyzdžiui, galbūt verta daugiau dėmesio skirti organizmui atsigauti ir energijos rezervui atkurti, o galbūt reikia priemonių, kurios reguliuotų medžiagų apykaitą. Tyrimo duomenys suteikia daug informacijos, kokia kryptimi eiti norint išsaugoti ilgaamžiškumą, taip galima išvengti klaidų, o kai kuriais atvejais – sutaupyti pinigų.

– Kokio amžiaus sulaukus verta susimąstyti apie senatvę?

– Tikslios amžiaus ribos nėra. Jei žmogus būna rytais išsekęs, nedarbingas, nes nepavyksta pailsėti, jei pastebi, kad reikia vis daugiau jėgų atsigauti, sumažėjo fizinė raumenų jėga ar jaučiasi išoriškai ir vidumi „pasenęs“, verta susimąstyti, kodėl taip yra. Ilgaamžiškumo tyrimo programa yra naudinga visiems žmonėms, kurie jaučia atsakomybę už savo sveikatą ir nori amžėti sveikai.