Jau anksčiau mokslininkų tyrimai įspėjo, kad astma, šienligė ar atopinis dermatitas gali būti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai. O dabar pirmą kartą daroma prielaida apie alergijos maistui keliamą pavojų. Gali būti, kad ateityje širdies ligų profilaktikai bus rekomenduojama atlikti ir kraujo tyrimus dėl alergijos. 

Pavojingiausia – nepastebėta alergija

Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai dabar jau skaičiuojami dešimtimis: rūkymas, antsvoris, mažas judrumas, ilgalaikis stresas, miego stygius, diabetas, kovidas ir kt. Greitai jį gali papildyti ir alergijos.

Apie nerimą keliantį atradimą, kad IgE antikūnų gamyba dėl įprasto maisto gali būti susijusi su padidėjusia mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų rizika, pernai lapkritį pranešė JAV Virginijos universiteto sveikatos sistemos mokslininkai. Jų išvados buvo publikuotos pagrindiniame alergijos žurnale „Journal of Allergy and Clinical Immunology“.

Universiteto specialistų ir jų bendradarbių tyrimas parodė, kad jautrumas įprastiems maisto alergenams gali būti svarbi ir anksčiau neįvertinta širdies ligų priežastis. Įžvelgiama, kad tai gali prilygti arba viršyti įprastus rizikos veiksnius. Stipriausia sąsaja nustatyta su karvės pienu, tačiau reikšmingi buvo ir kiti alergenai, pavyzdžiui, žemės riešutai ir krevetės.

Daroma ir tokia prielaida, kad didžiausias pavojus gali kilti žmonėms, kurie turi tylų imuninį atsaką į maistą – antikūnai gaminami, bet atsakas nėra pakankamai stiprus, kad pasireikštų akivaizdi alergija. Kaip manoma, jie gali sukelti uždegimą, kuris skatina širdies ligas.

Tokias išvadas mokslininkai pateikė išanalizavę per 5000 suaugusiųjų duomenis. Tai pirmas kartas, kai alerginiai antikūnai įprastiems maisto produktams yra siejami su mirtingumu nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Iškelta ir tokia versija, kad kraujotakos sistemos susirghmai gali padidinti alergijos maistui riziką, o ne atvirkščiai.

Riziką ypač gali didinti astma 

Apie alergijų galimą įtaką kraujotakos sistemos ligoms leidžia daryti prielaidą ir ankstesnių tyrimų rezultatai. Kaip užpernai skelbė Amerikos kardiologijos koledžas, nustatyta, kad sirgusiems įvairiais alerginiais sutrikimais suaugusiesiems padidėja aukšto kraujospūdžio ir koronarinės širdies ligos rizika. Vis tik didžiausias pavojus – juodaodžiams vyrams.

Kinų mokslininkai tais pačiais metais paskelbė, kad astma ir atopinis dermatitas gali būti širdies nepakankamumo rizikos veiksnys.

Ankstesni JAV mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad čiaudulys, švokštimas ir ašarojančios akys irgi yra kraujotakos sistemos ligų rizikos veiksnys, kad širdies priepuolio galimybė 5 procentais didesnė tomis dienomis, kai gegužę ir birželį žiedadulkių skaičius didžiausias, palyginti su mažiausiu. Taip pat priminta teorija, kad su alergija susijusi uždegiminė reakcija gali sukelti arterijų sienelių sustorėjimą.

Tačiau prieš tai gauti ir priešingi rezultatai – sergantiesiems šienlige gali būti mažesnė širdies priepuolių ir smegenų kraujagyslių ligų rizika, tačiau pripažinta, kad ji padidėja astma sergantiems žmonėms.

Ištiriamos alergijų paletės

Mokslininkai pabrėžia, kad šioje srityje reikia toliau darbuotis, bet neatmeta galimybės, kad ateityje kraujo tyrimai dėl alergijos gali papildyti rekomenduojamų širdies ligų profilaktinių tyrimų sąrašą.

Alergija dabar efektyviai diagnozuojama. Kai įtariama, kad ją galėjo išprovokuoti žiedadulkės, paėmus kraujo ištiriama įkvepiamų alergenų paletė. Į ją įtraukti aktualiausi Lietuvoje alergenai: medžių, žolių bei javų žiedadulkės, namų erkutės, grybeliai ir kt. Beje, net 70–80 proc. žiedadulkėms alergiškų pacientų pavojų gali sukelti ir daržovės bei vaisiai. Štai jautrūs beržo žiedadulkėms pacientai gali būti alergiški obuoliams, kriaušėms, slyvoms, vyšnioms, morkoms ir kt.

Jei atsigėrus pieno, suvalgius mėsos ar vaisių išberia, vargina virškinimo sutrikimai, tiriama maisto alergenų paletė. Jei nežinoma, kas sukelia alergiją, bet vargina bėrimai, kosulys, tiriama mišrių alergenų paletė.

Dėmesys – kraujagyslių uždegimui 

Šiuo metu širdies ir kraujagyslių profilaktikai atliekami pažangūs kompleksiniai kraujo tyrimai. Kaip žinoma, labai svarbu kontroliuoti klastingąją aterosklerozę, kuri dažnai prasideda jau nuo jaunų dienų. Dėl jos nuo seno įprasta kaltinti cholesterolį, todėl dažnai atliekamas kraujo tyrimas –  lipidograma.  Ji parodo bendrojo, „gerojo“, „blogojo“ cholesterolio ir triacilglicerolių kiekį. Aterosklerozei progresuojant „blogieji“ kraujo riebalai skverbiasi kraujagyslių sieneles.

Sekant naujausias Europos kardiologų draugijos rekomendacijas turime ir naujesnį įrankį – vidutinio tankio ir labai mažo tankio lipoproteinų (ne DTL) cholesterolio rodiklį. Šis tyrimas leidžia daug išsamiau sekti kraujo riebalų apykaitą ir įvertinti riziką. Jis taip pat naudingas įvertinant lipidų kiekį mažinančios dietos, vaistų poreikį ir cholesterolio kiekio sutrikimų gydymą.

Tačiau dabar vis dažniau pabrėžiama didžiulė lėtinio kraujagyslių uždegimo įtaka. Daug aterosklerozės komplikacijų – širdies ritmo sutrikimų, jos nepakankamumo, infarktų ar insultų – įvyksta esant normaliam cholesterolio santykiui.

Kraujagyslių uždegimą taip pat galima kontroliuoti paėmus kraujo – tereikia atlikti didelio jautrumo C reaktyvinio baltymo (dj-CRB) tyrimą.  Dj-CRB tyrimas padeda numatyti infarkto ar insulto pavojų net ir tiems pacientams, kurių cholesterolio santykis dar atitinka normą. Svarbu, kad tyrimo metu žmogus nesirgtų infekcine ar kita uždegimine liga.

Širdies ir kraujagyslių ligos gerokai dažniau pakerta sergančiuosius cukriniu diabetu. Todėl verta reguliariai atlikti gliukozės kiekio kraujyje tyrimą, kuris padeda įvertinti cukrinio diabeto riziką.

Ūmų arba lėtinį širdies nepakankamumą iškart leidžia diagnozuoti NT-pro BNP tyrimas. Be to, tyrimas padeda kontroliuoti paskirto gydymo efektyvumą.

Apsaugokime dar stiprią širdį!