Apie 40–60 % tėvų mano, kad jų vaiko simptomai ir sveikatos problemos yra susijusios su maisto vartojimu (1), tačiau tik apie 5–10% vaikų jaučia simptomus, atsirandančius dėl vartojamo maisto. I tipo alergija, dalyvaujant IgE, paprastai atsiranda ankstyvame amžiuje. Dažniausiai ji paplitusi tarp vaikų. Vakarų šalyse daugiau kaip 90 % alergiją maistui sukelia kiaušiniai ir karvės pienas (du labiausiai paplitę maisto alergenai), po to – žemės ir lazdyno riešutai, žuvis, vėžiagyviai, soja ir kviečiai. Atskirų maisto produktų vartojimo paplitimas priklauso nuo mitybos įpročių, amžiaus ir etninės kilmės (2). Mes manome, kad šį skirtumą tarp IgE sukeltos I tipo alergijos galima paaiškinti IgG sukelto III tipo padidėjusio jautrumo reakcijų atsiradimu. Šios reakcijos taip pat vadinamos imuninėmis kompleksinėmis reakcijomis, nes antigeno kompleksai (pvz. maisto baltymai ar maisto baltymų junginiai) susidaro kraujyje ir po to nusėda tam tikruose jautriuose audiniuose, kur jie gali sužadinti organizmo imuninį atsaką. Tokios reakcijos atsiranda vėliau (po kelių valandų ar dienų) suvartojus netinkamą produktą. Taigi nuolatinis maisto produktų, sukeliančių IgG padidėjusio jautrumo reakcijas, vartojimas gali paskatinti ir palaikyti uždegimines reakcijas, kurios yra pagrindinė vaikų simptomų ir ligų priežastis.
ImuPro tyrimas nustato IgG antikūnus į maisto produktus ir nurodo, kurių Maisto produktų reikia vengti.
Pašalinus maisto produktus su padidėjusiomis IgG reakcijomis, palengvinami simptomai, pavyzdžiui: dirgliosios žarnos ligos, dirgliosios žarnos sindromas ir lėtinis viduriavimas, migrena ir galvos skausmas, autoimuninės ligos, nutukimas, psichiniai sutrikimai, astma, alerginės odos ligos, alerginis rinitas ar ankilozinis spondilitas.
Vaikams, turintiems neurologinius sveikatos sutrikimus, gali padėti mityba pagal imupro tyrimo rezultatus
Autizmo spektro sutrikimai (ASS)
Ši liga turi neurologinų psichikos sutrikimų, tokių kaip autizmas ir Aspergerio sindromas, atsirandančių dėl genetinių ir aplinkos veiksnių. ASS vaikai turi socialinio bendravimo problemomų, jiems būdingi pasikartojantys elgesio, pomėgių ar veiklos sutrikimo modeliai.
Įdomu tai, kad alergija maistui gali atsirasti kartu su autizmo sutrikimais. JAV tyrime su 53653 vaikų (2–17 metų grupė) 1,7% vaikų buvo su ASS, 5,6% – alergija maistui. ASS sergantiems vaikams maisto alergija buvo beveik 2,5 karto dažnesnė nei vaikams, neturintiems ASS (3). Buvo teigiama, kad padidėjęs žarnyno ir kraujo-smegenų barjero pralaidumas gali būti susijęs su šių ligų patogeneze, apie tai liudija padidėjęs autizmu sergančių vaikų žarnyno pralaidumas. Tai gali sukelti polinkį į jautrumą aplinkos antigenams, nes žarnyno jungiamojo audinio sluoksnis gali praleisti maisto produktų antigenus ir sukelti imuninį atsaką (4,5). Buvo publikuota, kad žarnyno pralaidumas padidėja dideliam skaičiui autizmu nesergančių vaikų. Nors vaikai nesirgo celiakija, mityba be glitimo ir kazeino turėjo teigiamą poveikį (6). Ryšio tarp klinikos, simptomų, genetikos ir specifinių mitybos ar medžiagų apykaitos laboratorinių verčių įvertinimas padės geriau suprasti holistinius medžiagų apykaitos ir mitybos sutrikimus.
Esparham, A. E. ir kt. mitybos ir metaboliniai biologiniai žymenys autizmo spektro sutrikimų atvejais: tiriamasis tyrimas. Integr. Med. (Encinitas). 14, 40–53 (2015).
Autizmo sutrikimų turintiems vaikams buvo nustatyti padidėję IgG antikūnai kazeinui, kiaušinių baltymams, kiaušinių tryniams ir žemės riešutams. Be to, buvo pastebėtos kitos anomalijos : padidėjęs vario – cinko santykis, nenormalus vitamino D ar mangano kiekis ir riebalų rūgščių pasiskirstymas. ASS sergantys vaikai taip pat buvo linkę į nenormalius detoksikacijos žymenis. Ryšys tarp klinikos, simptomų, genetikos ir specifinių mitybos ar metabolizmo laboratorinių verčių gali padėti geriau suprasti esminius medžiagų apykaitos ir mitybos sutrikimus.
Tuo pat metu atrodo, kad su maistu susiję IgG antikūnai dalyvauja šios ligos raidoje (7).
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4566479/pdf/40-53.pdf
De Magistris, L. ir kt. Antikūnai prieš maisto antigenus pacientams, sergantiems autizmo spektro sutrikimais. Biomed Res. Vid. 2013, 1–11 (2013).
Kai kurių autizmu sergančių pacientų imuninę sistemą iš tikrųjų gali sutrikdyti glitimas ir kazeinas. Šio tyrimo autoriai ištyrė 162 vaikus, sergančius ASS, ir 44 sveikus vaikus, norėdami nustatyti laboratorinius parametrus, susijusius su žarnyno pralaidumu, bendru antikūnų kiekiu (IgA, IgG ir IgE); sisteminiai antikūnai: a-gliadin (IgA ir IgG), deamidated – gliadin peptidas (IgA ir IgG), bendras specifinis gliadin IgG, a-laktalbuminas (IgG ir IgE), b-laktoglobulinas (IgG ir IgG), kazeinas (IgG ir IgE); pieno IgE ir glitimo IgE. Rezultatai parodė, kad žarnyno pralaidumas padidėjo 25,6% ASS, palyginti su 2,3% sveikų vaikų.
ASS pogrupio imuninę sistemą sukėlė glitimas ir kazeinas; tai gali būti susiję arba su padidėjusia IgG gamyba į a-gliadiną, deamiduotą – gliadin-peptidą, kazeinu, arba su sutrikusia žarnyno barjerine funkcija. Šis tyrimas taip pat rodo, kad IgG pagrįsta eliminacijos dieta gali padėti geriau valdyti ASS (8).
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/23984403
Dėmesio stokos hiperaktyvumo sutrikimas (DTHS)
Pelsser, L. M. ir kt. Vaikų, turinčių dėmesio stokos hiperaktyvumo sutrikimą įtaka elgesiui pritaikius mitybą (INCA tyrimas), atsitiktinių imčių kontroliuojamas tyrimas. Lancet 377, 494–503 (2011).
4–8 metų DTHS pacientai buvo suskirstyti į 2 grupes (kiekvienoje po 50 vaikų). Remiantis vaikų individualiais tyrimų rezultatais 1 grupės vaikai 5 savaites vartojo IgG pagrįstą eliminacinę dietą. 50 antros grupės (kontrolinės grupės) vaikų buvo maitinami tiesiog sveikai. Kai po 5 savaičių (IgG pagrįstų dietų grupėje) buvo pastebėtas 40 % pagerėjimas, į racioną buvo įtraukti maisto produktai, kurių IgG reakcijos buvo padidėjusios. Po to buvo tiriamas ir lyginamas vaikų elgesys eliminuojamosios dietos pradžioje, po 5 savaičių ir vėl pradėjus vartoti maisto produktus su IgG padidėjusiomis reakcijomis.
Ribota eliminacijos dieta turėjo reikšmingą teigiamą poveikį DTHS simptomams 32 (64%) iš 50 vaikų. Pagerėjus DTHS simptomams, sumažėjo ir nemandagus elgesys. Antrame tyrimo etape kai kurie anksčiau pašalinti maisto produktai buvo įtraukti į vaikų, kurie reagavo į dietą, racioną ir buvo pastebėtas reikšmingas elgesio atkrytis. Nors maistas su padidėjusiomis IgG reakcijomis buvo įvestas tik 6 skirtingiems, individualiai parinktiems maisto produktams, 63% vaikų hiperaktyvus elgesys vėl pasikartojo. Tai nepriklausė nuo IgG kiekio kraujyje. Esant DTHS jautrumui IgE nėra Pagrindinis maisto mechanizmo tarpininkas, nes IgE kiekis padidėjo tik keliems vaikams ir nepriklausė nuo jų reakcijos į mitybą be netinkamų maisto produktų. Rezultatai rodo kliniškai reikšmingą teigiamą mitybos poveikį DTHS ir opoziciniam elgesiui, atsisakant produktų su padidėjusiomis reakcijomis (10).
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/21296237
Šaltiniai
- Cianferoni, A. & Spergel, J. M. Food allergy: review, classification and diagnosis. Allergol. Int. 58, 457–66 (2009).
- Lee, S. IgE-mediated food allergies in children: prevalence, triggers, and management. Korean J. Pediatr. 60, 99–105 (2017).
- Tan, Y., Thomas, S. & Lee, B. K. Parent-reported prevalence of food allergies in children with autism spectrum disorder: National health interview survey, 2011-2015. Autism Res. 12, 802–805 (2019).
- de Theije, C. G. M. et al. Pathways underlying the gut-to-brain connection in autism spectrum disorders as future targets for disease management. Eur. J. Pharmacol. 668 Suppl 1, S70-80 (2011).
- Theoharides, T. C., Doyle, R., Francis, K., Conti, P. & Kalogeromitros, D. Novel therapeutic targets for autism. Trends Pharmacol. Sci. 29, 375–82 (2008).
- de Magistris, L. et al. Alterations of the intestinal barrier in patients with autism spectrum disorders and in their first-degree relatives. J. Pediatr. Gastroenterol. Nutr. 51, 418–24 (2010).
- Esparham, A. E. et al. Nutritional and metabolic biomarkers in autism spectrum disorders: an exploratory study. Integr. Med. (Encinitas). 14, 40–53 (2015).
- de Magistris, L. et al. Antibodies against Food Antigens in Patients with Autistic Spectrum Disorders. Biomed Res. Int. 2013, 1–11 (2013).
- American Psychiatric Association. Diagnostic and statistical manual of mental disorders. (2000).
- Pelsser, L. M. et al. Effects of a restricted elimination diet on the behaviour of children with attention-deficit hyperactivity disorder (INCA study): A randomised controlled trial. Lancet 377, 494–503 (2011).
