Gydytojų pastebėjimu, daug nuo alergijos kenčiančių pacientų skundžiasi, kad ligos simptomai paaštrėja dėl emocinio streso. Tokį ryšį atskleidžia ir mokslininkų atlikti tyrimai.
Išsiaiškino, kaip paūmėja alergija
Alerginės slogos paūmėjimai gali būti susiję su streso metu padidėjusiu kortikotropiną atpalaiduojančio hormono (CRH) išsiskyrimu. Tai rodo naujausi Osakos universiteto (Japonija) mokslininkų tyrimai.
Buvo nustatyta, kad smegenyse išsiskiriant daugiau CRH nosies gleivinėje padaugėja putliųjų ląstelių ir padidėja jų aktyvumas. Gerai žinoma, kad šios ląstelės dalyvauja alerginėse reakcijose.
Putliosios ląstelės „sprogsta“, kai prie jų prisijungia alergenas ir IgE klasės imunoglobulinai. Tuomet išsiskiria biologiškai aktyvios medžiagos. Tarp jų – ir histaminas, kurio padidėjusi koncentracija sukelia organizmo audinių paburkimą ar patinimą, lygiųjų raumenų sutraukimą. Tuomet jaučiami varginantys alergijos simptomai: kvėpavimo takų gleivinė paburksta, patinsta, užgula nosį, iš jos teka vandeningos išskyros, vargsta akys, skauda galvą ir kt.
Tyrėjai taip pat nustatė, kad streso paskatintą putliųjų ląstelių skaičiaus ir aktyvumo padidėjimą pelių nosies gleivinėje stabdo antalarminas. Todėl tikimasi, kad atlikus reikiamus bandymus šį CRH receptorius blokuojantį vaistą ateityje bus galima naudoti žmonių alerginei slogai gydyti.
Tokie Japonijoje atliktų tyrimų serijos rezultatai, neseniai paskelbti „International Journal of Molecular Sciences“, padeda suprasti, kaip konkretus streso hormonas gali sustiprinti alerginę reakciją.
Pavojingas ir nedidelis stresas
Mokslininkai ir gydytojai jau seniai įvertino tai, kad emocinis stresas gali sustiprinti įvairias alergines reakcijas. Tačiau iki šiol tyrinėjamas tokio poveikio mechanizmas.
Amerikos streso institutas primena dar prieš kelis dešimtmečius atlikto eksperimento rezultatus, kai šienlige sergantys savanoriai maždaug valandai buvo patalpinti į ambrozijos žiedadulkių pripildytą kambarį. Iš pradžių jie neturėjo jokių alergijos simptomų. Tačiau patyrę stresą savanoriai greitai pradėjo čiaudėti ir ašaroti.
Prieš dešimtmetį Misisipės universiteto medicinos centro (JAV) mokslininkai padarė prielaidą, kad lėtinis stresas jautriems asmenims gali paskatinti alergines ligas, apsunkinti jų kontrolę. Pasak jų, tyrimai įrodo intensyvų neuroendokrininių mediatorių, nervinių skaidulų ir imuninių ląstelių ryšį sergant alerginėmis ligomis.
Dar po trejų metų Ohajo valstijos universiteto specialistai žurnale „Annals of Allergy, Asthma, & Immunology“ nurodė, kad lėtinį emocinį stresą patiriantiems asmenims alergija paūmėja dažniau. Be to, sunkesnius simptomus jaučiantys pacientai labiau stresuoja.
Beje, net ir nedidelis stresas gali iš esmės pabloginti žmogaus alerginę reakciją į kai kuriuos įprastus alergenus. Be to, atrodo, kad papildomas streso ir nerimo poveikis užsitęsia, todėl antra stresuojančio asmens alergijos priepuolio diena būna daug blogesnė.
Apie tai 2008 metais paskelbė Ohajo universiteto (JAV) mokslininkai, atlikę tris dešimtmečius trukusius tyrimus. Todėl nestebina, kad, pavyzdžiui, net buitiniai ginčai dažnai sukelia astmos priepuolius.
Kaip kovoti su alergija
Akivaizdu, kad sergantiesiems alerginėmis ligomis itin svarbu išmokti valdyti emocinį stresą. Tačiau tai tik viena iš pagalbos priemonių.
Kenčiantiesiems nuo sezoninės alergijos, kuri prasideda ankstyvą pavasarį ir tęsiasi iki vėlyvo rudens, pirmiausia reikia išsiaiškinti, kokių augalų žiedadulkių būtina saugotis. Pavyzdžiui, greitą atsakymą saugiai duoda pažangūs kraujo tyrimai.
Kai įtariama, kad alergiją galėjo išprovokuoti žiedadulkės, paėmus kraujo tiriama įkvepiamų alergenų paletė. Į ją įtraukti aktualiausi Lietuvoje alergenai: medžių, žolių bei javų žiedadulkės, namų erkutės, grybeliai ir kt. Beje, dauguma alergiškų pacientų yra jautrūs kelioms augalų rūšims.
Šienlige sergantys žmonės turėtų būti atidesni ir maisto produktams, nes galima žiedadulkių ir maisto kryžminė reakcija. Jei atsigėrus pieno, suvalgius mėsos ar vaisių išberia, vargina virškinimo sutrikimai, tiriama maisto alergenų paletė.
Jei nežinoma, kas sukelia alergiją, bet vargina bėrimai, kosulys, tiriama mišrių alergenų paletė. Atskleidus alergijos kaltininką reikia ieškoti būdų, kaip išvengti su juo bet kokio kontakto, rinktis terapines priemones, o tai pat – pasistengti sumažinti stresą.
