Varva nosis, čiaudėjate, peršti gerklę, paraudo ir ašaroja akys? Neskubėkite kaltinti virusų – tai gali būti sezoninė alergija augalų žiedadulkėms (šienligė). Iki gegužės pabaigos galite gerokai pigiau išsiaiškinti, kokių alergenų turite saugotis – tereikia išsitirti kraują Medicina practica laboratorijoje.

Kol kone visas dėmesys sutelktas į COVID-19 pandemiją, bundanti gamta daugybę žmonių jau įtraukė į stiprėjantį alergijos žiedadulkėms glėbį. Šienligė užklumpa be kuriame amžiuje ir labai apsunkina gyvenimą: reguliariai vargina sveikatos sutrikimai, blogai išsimiegama, mažėja darbingumas, tenka apriboti veiklą lauke ir kt.

Dažnai pasikartojanti alerginė sloga gali komplikuotis sinusitu, vidurinės ausies uždegimu ar pavojingąja bronchų astma.

Kada prasideda alergija

Įkvėpęs alergiją sukeliančių augalų žiedadulkių žmogus suserga per 5–15 min. Kvėpavimo takų gleivinė paburksta, patinsta, užgula nosį, iš jos teka vandeningos išskyros, vargsta akys, skauda galvą ir kt. Tokią reakciją sukelia žmogaus imuniteto iškreiptas atsakas į svetimas medžiagas.

Kuo ilgiau žmogus kontaktuoja su žiedadulkėmis, tuo didesnė tikimybė organizmui įsijautrinti. Pirmą kartą reaguojant į alergeną organizme susidaro antikūnai – imunoglobulinai. Vėl patekus dirginančiai medžiagai gali prasidėti alerginė reakcija. Kartais ištinka ir alerginis šokas, kuris pavojingas gyvybei.

Dauguma žiedadulkėms alergiškų ligonių yra jautrūs kelioms augalų rūšims. Be to, daugeliui tokių žmonių pavojų gali sukelti daržovės bei vaisiai. Pavyzdžiui, jautrūs beržo žiedadulkėms pacientai gali būti alergiški obuoliams, kriaušėms, slyvoms, vyšnioms, morkoms ir kt. Nustatyta, kad kryžminės žiedadulkių ir maisto reakcijos pasireiškia beveik pusei alergiškų vaikų.

Alergines reakcijas taip pat sukelia dulkių erkutės, grybeliai, įvairios cheminės medžiagos, naminiai gyvūnai ir kt.

Todėl alergiškam žmogui labai svarbu tiksliai išsiaiškinti, kokių alergenų jis turi saugotis. Tuomet galima anksti įvertinti alerginės slogos riziką ir ją kontroliuoti – sekti žiedadulkių audrų kalendorių, imtis apsauginių ar terapinių priemonių.

Kaip atsekti savo alergeną

Atidus ligonis gali pats bandyti atspėti savo alergeną. Vis tik tai sunku padaryti, kai reaguojama į kelių augalų rūšių žiedadulkes ar kitus alergenus. Tuomet prireikia alergologų pagalbos, laboratorijose paėmus kraujo tiriamos alergenų paletės.

Kai įtariama, kad alergiją galėjo išprovokuoti žiedadulkės, tiriama įkvepiamų alergenų paletė. Į ją įtraukti aktualiausi Lietuvoje alergenai: medžių, žolių bei javų žiedadulkės, namų erkutės, grybeliai ir kt.

Jei atsigėrus pieno, suvalgius mėsos ar vaisių išberia, vargina virškinimo sutrikimai, paėmus kraujo tiriama maisto alergenų paletė.

Jei nežinoma, kas sukelia alergiją, bet vargina bėrimai, kosulys, tiriama mišrių alergenų paletė – pavyzdžiui, Medicina practica laboratorijoje galima iškart ištirti 54 alergenus.