Hipertezija, uždegimas ir IGG antikūnai

Hipertenzija (HT) yra pagrindinė priešlaikinės mirties priežastis visame pasaulyje, ir maždaug kas trečias asmuo kenčia nuo hipertenzijos (1). Ilgainiui aukštas kraujospūdis pažeidžia svarbius organus: širdį, kraujagysles, smegenis ir inkstus. Tada atsiranda tokios ligos, kaip miokardo infarktas, insultas, periferinių arterijų okliuzinė liga, tinklainės ar inkstų pažeidimai.

Uždegimas yra būdingas hipertenzijai, be to, yra įrodymų, kad lėtinis žemo laipsnio uždegimas prisideda prie širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL), įskaitant HT (2–5). Endotelio disfunkcija, oksidacinis stresas, citokinai, panašūs receptoriai, uždegimas ir žarnos mikrobiomas sąveikauja kompleksiškai ir sudėtingai (6). Taigi uždegimo mažinimas prisideda prie sėkmingos hipertenzijos prevencijos ir valdymo. Sisteminį uždegimą gali sukelti ir maistas. Maiste esantys baltymai ar baltymų junginiai gali sukelti organizmo imuninį atsaką. Dėl maisto baltymų bei jų junginių, imuninė sistema sukuria specifinius IgG antikūnus į tam tikrus maisto produktus. Antikūnai jungiasi su maisto dalelėmis ir sukelia uždegiminį atsaką, kuris gali sukelti įvairius simptomus ar ligas, viena iš jų – hipertenzija. Nuolatinis tų pačių maisto produktų, kurie sukelia padidėjusio jautrumo IgG sukeliamas reakcijas, vartojimas gali paskatinti ir palaikyti uždegiminius procesus. Dėl to IgG padidėjęs jautrumas maistui gali sukelti vaistams atsparią hipertenziją. Neseniai atliktame tyrime, kuriame dalyvavo hipertenzija sergantys pacientai, buvo nustatyta, kad hipertenzija koreliuoja su didesnėmis IgG ir IgA, o mažesnėmis IgM reikšmėmis (7).

Kitas pagrindinis tyrimas, atliktas su Imupro, palygino dvi vaikų grupes (nutukusius ir normalaus svorio vaikus). Kraujo mėginiuose buvo tiriami specifiniai IgG maisto antikūnai ir uždegiminio žymens C-reaktyvusis baltymas (CRB). Palyginti su normalaus svorio vaikais, nutukusių asmenų grupėje buvo du su puse karto daugiau IgG antikūnų į tam tikrus maisto produktus. Jie taip pat turėjo trigubą CRB kiekį nei normalaus svorio vaikai. IgG maisto antigenų perteklius buvo susijęs su intimos terpės storiu, išankstiniu ateroskleroziniu pažeidimu, kuris yra su uždegimu susijusi antrinės hipertenzijos priežastis. Buvo nustatyta, kad maistui būdingi IgG antikūnai yra labai susiję su žemo laipsnio sisteminiu uždegimu ir yra koreliuojami su padidėjusiu sistoliniu kraujospūdžiu (8). Tolesni tyrimai rodo ryšį tarp CRB, kaip pagrindinio uždegimo žymens, ir padidėjusių IgG antikūnų:

  • Nutukę asmenys, turintys IgG teigiamų anti-Saccharomyces cerevisiae antikūnų (ASCA), turėjo ir didesnę CRB reikšmę, ir kūno riebalų masę (9).
  • Dėl žarnyno uždegimo slopinimo ir žarnyno barjero atstatymo sumažėja maisto sukeltas imuninis atsakas ir uždegimas (10).
  • Serumo CRB žymuo koreliavo su maistui būdingais IgG antikūnais ir ligos aktyvumu pacientams, sergantiems ankiloziniu spondilitu (11).
  • Krono ligos atveju aukšta CRB reikšmė buvo susijusi su padidėjusiu IgG maisto produktams skaičiumi (12).

Iš apklaustųjų galima manyti, kad maistui būdingi IgG antikūnai tarpininkauja uždegiminiam atsakui, kuris yra susiję su padidėjusiu CRB žymeniu, turinčiu pagrindinį vaidmenį hipertenzijos patogenezėje (13–15).

Daugybė tyrimų, įrodančių, kad pašalinus IgG reaguojantį maistą, pagerina ir palengvina simptomus įvairių ligų, kurių uždegimo keliai yra bendri (dirgliosios žarnos sindromas ir lėtinis viduriavimas, migrena ir galvos skausmas, autoimuninės ligos, nutukimas, psichiniai sutrikimai, astma, alerginės odos ligos, alerginis rinitas ar ankilozinis spondilitas). Remiantis šiais duomenimis, galima manyti, kad individualizuota mityba, vengiant produktų su padidėjusiomis IgG reakcijomis, teigiamai veikia hipertenzija sergančių pacientų kraujospūdį.

  1. Mills, K. T. et al. Global Disparities of Hypertension Prevalence and Control: A Systematic Analysis of Population-Based Studies From 90 Countries. Circulation 134, 441–50 (2016).
  2. Nosalski, R., McGinnigle, E., Siedlinski, M. & Guzik, T. J. Novel Immune Mechanisms in Hypertension and Cardiovascular Risk. Curr. Cardiovasc. Risk
    11, (2017).
  3. Harrison, D. G. et al. Inflammation, immunity, and hypertension. Hypertens. (Dallas, Tex. 1979) 57, 132–40 (2011).
  4. De Miguel, C., Rudemiller, N. P., Abais, J. M. & Mattson, D. L. Inflammation and hypertension: new understandings and potential therapeutic targets. Curr. Hypertens. Rep. 17, 507 (2015).
  5. Dinh, Q. N., Drummond, G. R., Sobey, C. G. & Chrissobolis, S. Roles of inflammation, oxidative stress, and vascular dysfunction in hypertension. Biomed Res. Int. 2014, 406960 (2014).
  6. Barrows, I. R., Ramezani, A. & Raj, D. S. Inflammation, Immunity, and Oxidative Stress in Hypertension-Partners in Crime? Adv. Chronic Kidney Dis. 26, 122–130 (2019).
  7. Wang, X. et al. Relationship of serum immunoglobulin levels to blood pressure and hypertension in an adult population. J. Hum. Hypertens. 32, 212–218
    (2018).
  8. Wilders-Truschnig, M. et al. IgG antibodies against food antigens are correlated with inflammation and intima media thickness in obese juveniles. Exp. Clin.
    Diabetes 116, 241–5 (2008).
  9. Salamati, S., Martins, C. & Kulseng, B. Baker’s yeast (Saccharomyces cerevisiae) antigen in obese and normal weight subjects. Clin. Obes. 5, 42–7 (2015).
  10. Xiao, N. et al. Food-specific igGs are highly increased in the sera of patients with inflammatory bowel disease and are clinically relevant to the pathogenesis. Intern. Med. 57, 2787–2798 (2018).
  11. Niu, Q. et al. Association between food allergy and ankylosing spondylitis An observational study. Med. 98, (2019).
  12. Kawaguchi, T. et al. Food antigen-induced immune responses in Crohn’s disease patients and experimental colitis mice. J Gastroenterol 50, 394–406
    (2015).
  13. Bautista, L. E., Vera, L. M., Arenas, I. A. & Gamarra, G. Independent associa tion between inflammatory markers (C-reactive protein, interleukin-6, and
    TNF-alpha) and essential hypertension. J. Hum. Hypertens. 19, 149–54 (2005).
  14. Nandeesha, H., Bobby, Z., Selvaraj, N. & Rajappa, M. Pre-hypertension: Is it an inflammatory state? Clin. Chim. Acta 451, 338–342 (2015).
  15. Dodson, P. M. & Shine, B. Retinal vein occlusion: C-reactive protein and arterial hypertension. Acta Ophthalmol. 62, 123–30 (1984).