COVID-19 liga pasirodė esanti labai klastinga. Ji gali paskatinti lėtinės ligas ar jų paaštrėjimą – pokovidinį sindromą. Šią riziką galima sumažinti, bet pirmiausia reikia atlikti specialią kraujo ištyrimo programą, kurią pasiūlė „Medicina practica“ laboratorija.

Skundžiasi ir lengvai persirgusieji 

Net beveik pusė žmonių, persirgusių ūmia COVID-19 infekcija, įvairius sveikatos negalavimus jaučia nuo kelių mėnesių iki pusės metų. Nėra ko stebėtis, nes šis virusas gali pažeisti ne tik plaučius ar kraujotakos sistemą, bet ir kitus gyvybiškai svarbius organus, paaštrinti jau turimas paciento lėtines ligas.

COVID-19 liga skirtingai paveikia kiekvieną žmogų. Daugiausia rizikuoja patirti ilgalaikius sveikatos sutrikimus sunkiai šia infekcija persirgę ar turintys gretutinių ligų žmonės. Vis tik jos pėdsakai gali netikėtai išryškėti ir po lengvos COVID-19 formos.

Persirgusieji dažnai skundžiasi nuovargiu, o jo priežastimi gali būti įvairių organų sutrikimai. Taip pat gali varginti kosulys, nosies užgulimas, silpnumas, karščiavimas ar šaltkrėtis, galvos, krūtines, pilvo, sąnarių, raumenų skausmai, įprastinio fizinio krūvio netoleravimas, nuotaikų kaita, nepaaiškinami bėrimai, gali slinkti plaukai, sutrikti menstruacijos ir kt.

Ypač didėja širdies pažeidimo rizika

Įvairių šalių mokslininkai bando išsiaiškinti mechanizmą, kaip COVID-19 infekcija pažeidžia organizmą. Štai svarstoma, kad ilgalaikis žalingas poveikis širdžiai kyla dėl tiesioginės viruso invazijos į jos raumens ląsteles ir kraujagysles dengiančias ląsteles, dėl kraujo krešulių (trombozės) ir nuolatinio uždegimo. Danijoje atlikta analizė parodė, kad ūminio miokardo infarkto rizika po COVID-19 gali padidėti penkis kartus, o insulto – dešimt kartų.

Didelių kraujotakos sistemos pažeidimų tikimybės augimas per metus priklauso nuo to, kaip sunkiai persirgta COVID-19. Vis tik JAV Veteranų ligoninės Sent Luise specialistų gauti duomenys parodė, kad net ligoninėje negydyti COVID-19 ligoniai per metus beveik 40 proc. dažniau susidūrė su širdies nepakankamumo galimybe. Tuomet širdis nebepajėgia tinkamai varinėti kraują. Nukenčia kiti gyvybiškai svarbūs organai, įvairiose kūno dalyse kaupiasi skysčiai. Šia mirtina liga sergančiųjų gyvenimą galima gerokai pratęsti, kai ji ištiriama anksti.

Gerai žinoma, kad COVID-19 liga gali lemti ir skydliaukės funkcijų sutrikimus. Mokslininkų patirtis rodo, kad šios viso organizmo veiklą reguliuojančios drugelio formos endokrininės liaukos, esančios kaklo priekyje, funkcija sutrinka 15–30 proc. hospitalizuotų COVID-19 pacientų.

Kodėl reikalingi tyrimai persirgus COVID-19?

Atlikus laboratorinius tyrimus galima laiku užkirsti kelią rimtoms dėl COVID-19 išsivysčiusioms ar paūmėjusioms lėtinėms ligoms. Tai padeda greičiau įveikti pokovidinį sindromą. „Medicina practica“ laboratorijos specialistai persirgusiesiems COVID-19 infekcija kruopščiai atrinko ir sudarė specialias kraujo tyrimų programas.

Pagrindinė tyrimo programa padės įvertinti bendrąją sveikatos būklę, skydliaukės, inkstų ir kepenų veiklą, galimus uždegiminius procesus ir trombozių riziką.

O išplėstinė tyrimo programa leidžia įvertinti dar ir širdies nepakankamumo riziką, vitaminų D, B12, folio rūgšties koncentraciją kraujyje. Kaip žinoma, normalios šių vitaminų koncentracijos siejamos su didesniu atsparumu COVID-19 ligai bei komplikacijoms.

Tyrimų poreikis priklauso nuo COVID-19 ligos sunkumo ir po jos jaučiamų simptomų.  Jos rekomenduojamos ir persirgusiems žmonėms, bet nejaučiantiems pokovidinio sindromo požymių – tiesiog išsitirti verta profilaktiškai. Padėkite kovidui tašką!

Ištyrimo programos persirgus COVID-19 infekcija: