Kepenys – ne tik vienas didžiausių, bet ir vienas svarbiausių žmogaus organų. Jos atlieka daugiau nei 500 funkcijų: nuo toksinų filtravimo ir medžiagų apykaitos reguliavimo iki hormonų ir baltymų gamybos. Tai – mūsų organizmo laboratorija. Kad kepenys tinkamai veiktų –  jos audinys turi būti sveikas. Būtent todėl kepenų fermentų tyrimas yra vienas pagrindinių kraujo tyrimų, kuris padeda įvertinti šio organo būklę ir anksti pastebėti galimas ligas.

Kas yra kepenų fermentai?

Kepenų fermentai – tai specifinės medžiagos (baltymai), esančios kepenų ląstelėse. Esant kepenų uždegimui, pažeidimams ar kitoms patologijoms – fermentai pradeda patekti į kraują didesniais kiekiais. Šie pokyčiai aptinkami atliekant kraujo tyrimus.

Kepenų fermentai

• ALT (alaninaminotransferazė)
• AST (aspartataminotransferazė)
• GGT (gama-glutamiltransferazė)
• ALP (šarminė fosfatazė)

Pagrindiniai kepenų fermentai, kurie tiriami dažniausiai:

• ALT (alaninaminotransferazė).
• AST (aspartataminotransferazė).
• GGT (gama-glutamiltransferazė).
• ALP (šarminė fosfatazė).

Taip pat dažnai kartu vertinami ir bilirubinai (bendrasis bilirubinas, tiesioginis bilirubinas ir netiesioginis bilirubinas), kurie parodo tulžies apytakos sutrikimus.

Kada rekomenduojama atlikti šį tyrimą?

Kepenų fermentų tyrimas atliekamas tiek profilaktiškai, tiek esant įtarimui dėl kepenų ligų. Jį gali paskirti gydytojas, jei:

• Jaučiate nuolatinį nuovargį, pykinimą, diskomfortą dešinėje pilvo pusėje.
• Gelta (pagelsta oda ar akys).
• Padidėję kepenys (apčiuopiant ar ultragarsu).
• Vartojate daug vaistų arba esate gydomas chemoterapija.
• Vartojate alkoholį ar turite žalingų įpročių.
• Turėjote kontaktą su hepatitu sergančiu asmeniu
• Sergate lėtinėmis kepenų ligomis.
• Kontroliuojama lėtinių ligų eiga (cukrinis diabetas, nutukimas, metabolinis sindromas).

Taip pat kepenų fermentų tyrimai atliekami prieš chirurgines operacijas ar pradedant naujus gydymo vaistais kursus, kurie gali paveikti kepenis.

Ką reiškia pagrindiniai kepenų fermentų rodikliai?

ALT (GPT). Tai vienas jautriausių rodiklių kepenų uždegimui. Padidėjęs ALT rodo kepenų ląstelių pažeidimą. Gali padidėti sergant hepatitu (kepenų uždegimu), esant riebalinei kepenų ligai ar po vaistų vartojimo.

AST (GOT). Taip pat dalyvauja kepenų ląstelėse, bet aptinkamas ir kituose organuose (širdyje, raumenyse). Jei padidėjęs kartu su ALT – gali reikšti kepenų ligą. Jei AST daug aukštesnis nei ALT – galimas raumenų pažeidimas ar net širdies infarktas.

GGT. Ypač jautrus rodiklis, kai kepenis veikia alkoholis ar vaistai. Jo padidėjimas dažnu atveju gali būti aptinkamas anskčiausiai, kai kitų fermentų pokyčių dar nenustatoma.  GGT taip pat vertinamas dėl tulžies nutekėjimo sutrikimų.

ALP. Šis fermentas rodo tulžies nutekėjimo problemas, tulžies latakų užsikimšimą ar kaulų ligas. Jei padidėjęs kartu su GGT – problema greičiausiai kepenyse. Jei padidėjęs atskirai – galimas kaulų sutrikimas.

Bilirubinai. Nors tai nėra fermentai – jie dažnai tiriami kartu. Padidėję bilirubinai reiškia, kad kepenys nesusitvarko su kraujo pigmentų (tulžies) perdirbimu. Bilirubinų padidėjimas dažniausiai  pasireiškia gelta, tamsiu šlapimu, šviesiomis išmatomis.

Kokios yra normalios šių rodiklių ribos?

Tikslios normos gali skirtis priklausomai nuo laboratorijos, tačiau apytiksliai rodikliai suaugusiems:

• ALT: iki 35 U/l (vyrams iki 45 U/l).
• AST: iki 35 U/l.
• GGT: iki 40 U/l (vyrams iki 60 U/l).
• ALP: 30–120 U/l.
• Bilirubinas bendras: iki 21 µmol/l.

Svarbu sprasti, kad net nedidelis nuokrypis gali būti svarbus, ypač jei tęsiasi ilgą laiką, todėl visada svarbu rezultatų nevertinti savarankiškai – būtina gydytojo konsultacija.

Kaip pasiruošti tyrimui?

Kepenų fermentų tyrimui reikalingas veninis kraujas.

Prieš tyrimą rekomenduojama:

• Nevalgyti bent 8 valandas (kraujas imamas ryte nevalgius).
• Nevartoti alkoholio bent 24–48 val. prieš tyrimą.
• Pranešti gydytojui apie vartojamus vaistus, nes kai kurie gali paveikti fermentų lygį.

Kas gali paveikti kepenų fermentų rezultatus?

Fermentų lygis gali trumpam padidėti net ir sveikiems žmonėms.

Priežastys:

• Intensyvus fizinis krūvis prieš tyrimą.
• Tam tikri vaistai (pvz., paracetamolis, antibiotikai, statinai).
• Alkoholis, net ir mažos dozės.
• Nėštumas (kai kurių fermentų lygis gali fiziologiškai keistis).
• Nutukimas, per didelis riebalų kiekis kepenyse.
• Virusinės infekcijos, net jei jos nesusijusios su kepenimis.

Taigi, svarbu atlikti tyrimą ne vieną kartą, o sekti dinamiką, nes pakartotiniai tyrimai leidžia tiksliau įvertinti situaciją.

Ką daryti, jei rodikliai padidėję?

Pirmas žingsnis – nesigąsdinti. Vienas pakilęs rodiklis dar nereiškia ligos. Gydytojas gali rekomenduoti:

• Kartoti tyrimus po kelių savaičių.
• Atlikti kepenų echoskopiją ar papildomus kraujo tyrimus (virusiniai hepatitai, autoimuniniai tyrimai, cholesterolio profilis (lipidograma)).
• Atsisakyti alkoholio, koreguoti mitybą.
• Keisti vartojamus vaistus ar dozes.
• Kreiptis į gydytoją hepatologą išsamesniam įvertinimui.

Jeigu nustatoma konkreti liga – skiriamas individualus gydymas: nuo mitybos keitimo ir kepenų apsaugos priemonių iki vaistinio ar net antivirusinio gydymo.

Kepenų fermentų tyrimas –labai informatyvus būdas laiku pastebėti kepenų sutrikimus. Jis leidžia aptikti ne tik kepenų uždegimus ar virusus, bet ir tulžies takų ligas, alkoholio žalą, kai kurių vaistų poveikį.

Net jei jaučiatės sveikai – periodinis kepenų fermentų patikrinimas yra puiki investicija į jūsų sveikatą. Juk kepenys – tylioji mūsų laboratorija, tad rūpinkimės jomis anksčiau, nei jos prabyla skausmu.