Kada „išprotėja“ cholesterolis

Infarktas ar insultas vis dažniau pakerta jaunesnius žmones. Tačiau daugelis iš jų, matyt, galėjo gyventi gerokai ilgiau, jei būtų laiku kontroliuota klastingoji aterosklerozė. Apie šią ligą anksti padeda įspėti pažangūs kraujo tyrimai.

 Tie laikai, kai širdies ir kraujagyslių ligos buvo tik pagyvenusio amžiaus žmonių bėda, jau praėjo. Mokslininkai tvirtina, kad „blogasis“ cholesterolis kraujagyslėse pradeda kauptis net paauglystėje. Tai parodo šiuolaikiniai laboratoriniai tyrimai. Todėl labai svarbu jau nuo ankstyvos vaikystės formuoti sveikos gyvensenos įgūdžius – kiek iš mūsų taip elgėsi?

Tačiau dabar daugelis žmonių gali gana paprastai kontroliuoti vienus iš svarbiausių širdies ligų pranašų: kraujagyslių uždegimą, cholesterolio santykį, kraujo krešėjimą ir kraujospūdį.

Didelio jautrumo C-reaktyvinio baltymo tyrimas (hs-CRB) leidžia nustatyti lėtinį kraujagyslių uždegimą, kuris signalizuoja apie aterosklerozės pradžią. Tvirtinama, kad kraujagyslių uždegimas kyla, kai jų vidines sieneles nubrūžina toksinais užterštas, per tirštas kraujas. Kraujagysles pažeisti gali ir įvairūs patogeniniai mikrobai, streso metu išskiriamos agresyvios medžiagos.

Kraujagyslių pažeidimų vietose pradeda darbuotis „išprotėjęs“ cholesterolis ir kt. Aterosklerozė progresuoja: kraujagyslės kalkėja, jų spindis siaurėja. Šį pavojų atskleidžia dar vienas svarbus kraujo tyrimas – lipidograma. Ji parodo bendrojo, „gerojo“, „blogojo“ cholesterolio ir trigliceridų kiekį.

Aterosklerozė sukelia ir ūminį arba lėtinį širdies nepakankamumą. Tai, kad serga šia labai sunkia liga daugelis pacientų sužino tik jai paūmėjus, kai netikėtai atsiduria ligoninėje. Tačiau širdies nepakankamumą dabar greitai galima nustatyti iš kraujo lašo – atliekamas NT-pro BNP tyrimas. Be to, jis padeda įvertinti gydymo efektyvumą.