Kai organizmas nebetoleruoja kai kurio net ir sveiko maisto, todėl susergama lėtine maisto alergija. Specialistų pastebėjimu, ši bėda dabar užklumpa kas antrą žmogų. Lėtinės alergijos nustatymo būdas skiriasi nuo iškart pasireiškiančios maisto alergijos diagnostikos ir kartais primena detektyvą.

Klasikinė maisto alergija gali prasidėti net po keliolikos sekundžių ar minučių paragavus organizmą įjautrinančio maisto. Žmogui gali perštėti bei niežėti burną, pykinti, išberti odą ir kt. Kartais ištinka ir gyvybei pavojingas anafilaksinis šokas. Norint nustatyti, kokių produktų pacientui reikia vengti, atliekama jo apklausa (anamnezė) bei ištiriamas imunoglobulino E kiekis kraujyje. Greitos maisto alergijos diagnozavimas dažniausiai nepateikia staigmenų nei gydytojui, nei pacientui.

Lėtinę maisto alergiją irgi galima nustatyti ištyrus kraują – atliekant maisto netoleravimo testą. Tokiu atveju ištiriamas imunoglobulino G kiekis. Būtent šios imunoglobulino klasės antikūnai po truputį kaupiasi organizme, kai žmogui vartoja jam netinkamą maistą. Išaugus jų koncentracijai prasideda odos problemos, didėja antsvoris, vargina galvos skausmai ar net migrena, apima lėtinis nuovargis, sutrinka virškinamojo trakto veikla ir kt.

Didžiausia problema, kad žmogus minėtų simptomų net nesusieja su lėtinės maisto alergijos galimybe, nes ši liga duoda signalus po valgio praėjus 3–72 valandoms. Nemalonius virškinimo simptomus žmonės dažniausiai priskiria persivalgymui, įsiskaudėjus galvai griebiasi vaistų, nuolatinį nuovargį susieja su intensyviu darbu.

Pavyzdžiui, vidutinio amžiaus vyrui netikėtai pradėjo augti svoris. Suvartojamų kalorijų kiekio kontrolė nedavė rezultatų. Kartais net ir nedaug pavalgius vyro skrandis užsipildydavo, jis tiesiog netekdavo energijos. Ištyrus kraują paaiškėjo, kad jo organizmą dirgina morkos, česnakai, ananasai, sūris ir kiaušinio baltymas. Atsisakius šių produktų pacientas per mėnesį netekdavo po kilogramą antsvorio. Po pusmečio savijautos bei išvaizdos pagerėjimas buvo akivaizdus.

Maisto netolerancijos atsiradimui įtakos turi paveldėtas polinkis sirgti alergija, virškinamojo trakto būklė, netinkama mityba, įvairių vaistų, ypač – antibiotikų vartojimas, skatinantis disbakteriozės atsiradimą, po kurios gali prasidėti ir daugiau virškinimo problemų.

Beje, susargdinti gali ne tik konservantų prikimštas, bet ir ekologiškas maistas. Štai sveiką gyvenimo būdą gyvenanti moteris įvairiais būdais stengėsi išsiaiškinti savo 3–4 metukų kūdikio, maitinamo tik motinos pienu, kankinančios alergijos priežastį. Mažylis buvo įjautrintas tiek, kad virpėjo nuo kiekvieno judesio. Teko atlikti maisto netoleravimo testą, galintį įvertinti netoli 300 skirtingų maisto produktų. Atsakymas nustebino ir specialistus. Kraujo analizė parodė, kad dėl mažylio bėrimų kalti mamos dažnai valgomi lazdynų riešutai. Juo išbraukus iš moters valgiaraščio, išnyko ir sūnelio alergija.

Atsisakius lėtinę alergiją išprovokuojančio maisto organizmas valosi nuo imunoglobulino G antikūnų. Tuomet savijauta netrukus pagerėja, tirpsta nereikalingi kilogramai.

Gera žinia: netoleruojamo produkto nereikia atsisakyti visam laikui. Po metų vėl galima pradėti jį vartoti nedideliais kiekiais, tačiau ne dažniau kaip kas keturias dienas, kad vėl neužsivestų ydingas alergijos mechanizmas.

Lėtinės alergijos požymiai:

– nuolatiniai virškinimo sutrikimai, susikaupusios dujos,

vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, dirgliosios žarnos sindromas,

– galvos skausmas ir net migrena,

– odos niežulys, atopinis dermatitas,

žvynelinė (psoriazė), aknė,

– sąnarių skausmai,

– lėtinis nuovargis ir nutukimas.