Kaip atskleidžiama anemija

Jei žmogus įtaria, kad jį užklupo anemija, arba nori išsitirti profilaktiškai, atliekami kraujo tyrimai. Bendrasis kraujo tyrimas parodo, ar iš tikro jus apėmė ši pavojinga būsena. Geležies kiekio ir feritino tyrimai padeda aiškintis anemijos atsiradimo priežastis arba net perspėja apie jos grėsmę.

Gitana Skendelytė,
gydytoja

Anemija, kitaip mažakraujystė, pasaulyje vargina kas trečią gyventoją. Dažniausiai ji paliečia moteris bei merginas. Išsivysčiusiose šalyse visoms nėščiosioms nuolatos atliekami anemijos tyrimai.

Anemija – tai būklė, kai žmogus ilgą laiką kenčia deguonies badą. Mūsų organizme už deguonies išnešiojimą yra atsakingi eritrocitai (raudonosios kraujo ląstelės) ir juose esantis baltymas hemoglobinas. Sumažėjus jų kiekiui, visi organai nebegauna pakankamai deguonies. Žmogų vargina silpnumas, nuovargis bei mieguistumas.

Anemijos savaime neatsikratoma. Užsitęsusi mažakraujystė gali lemti daugybę lėtinių ligų, kurios trumpina gyvenimą. Anemija kaip kilpa palaipsniui veržia gyvybę.

Bendras kraujo tyrimas (BKT) aiškiai parodo, ar jus užklupo anemija. Ji patvirtinama, nustačius eritrocitų ir hemoglobino sumažėjimą.

Gydytojas dar įvertina ir pačių eritrocitų dydį, jų subrendimą. Maži arba dideli eritrocitai, nors jų skaičius ir būtų normalus, ar daug jaunų, nespėjusių subręsti formų taip pat parodo anemiją.

Nustačius mažakraujystę, dar reikia išsiaiškinti ir jos priežastis. Anemija gali vystytis dėl geležies, vitamino B12 arba folio rūgšties stokos. Visos šios medžiagos reikalingos eritrocitų ir hemoglobino gamybai.

Labiausiai paplitusi geležies stokos mažakraujystė. Todėl dažniausiai atliekami geležies kiekio kraujyje bei feritino, geležies atsargų organizme, tyrimai.

Geležies kiekio tyrimas parodo, ar kraujyje turime pakankamai geležies, kuri reikalinga hemoglobino gamybai. Jei jos kiekis sumažėjęs, galima teigti, kad anemija sergate dėl geležies trūkumo. Tačiau geležies kiekis įvairiu paros metu labai svyruoja. Jis priklauso nuo išorinių faktorių: kada ir ką valgėte, rūkėte ar gėrėte, kokiomis ligomis sirgote. Dauguma gydytojų atsargiai vertina vienos geležies ištyrimą, todėl dar paskiria ir feritino, kitaip geležies atsargų organizme, tyrimą.

Feritino tyrimas daug tikslesnis nei geležies kiekio kraujyje nustatymas. Jei jo kiekis normalus, galima visiškai atmesti geležies stokos anemiją ir ieškoti kitų priežasčių.

Įdomus faktas, kad feritino ištyrimas leidžia iš anksto įvertinti, ar žmogui gresia anemija. Jei feritino kiekis artėja prie žemiausios normos ribos, galime manyti, kad organizmo geležies atsargos jau senka.

Tuomet verta paskubėti užkirsti artėjančiai pavojingai būsenai kelią. Nesiimant gydymo, po kurio laiko anemiją aiškiai patvirtins bendrasis kraujo tyrimas.

Taip pat feritino kiekį labai įdomu stebėti gydant anemiją, kilusią dėl geležies stokos. Jei feritino kiekis didėja, tuomet galime teigti, kad gydymas yra efektyvus ir anemija palaipsniui išnyks. Tuo tarpu BKT gijimo požymius parodys tik po kokių trijų mėnesių, kai visiškai atsistatys eritrocitų ir hemoglobino kiekis.

Kiekvienas žmogus, pasikonsultavęs su specialistu, žinos, kokius tyrimus dėl anemijos jam būtina atlikti. Reikia tik atsiminti, kad BKT parodo, ar žmogų jau užklupo mažakraujystė. Tuo tarpu feritino tyrimas ne tik padeda išsiaiškinti šios pavojingos būsenos priežastį, bet ir įspėja apie anemijos grėsmę.

„Panevėžio balsas“, Nr.75