Kodėl skiriamas feritino tyrimas?

„Man 31-eri metai. Po gimdymo pradėjo slinkti plaukai, greitai pavargstu, pasilpo atmintis. Išbandžiau viską: gėriau vitaminus, laikiausi specialių dietų,, vaikščiojau į masažo procedūras, tačiau niekas taip ir nepadėjo. Esu skaičiusi, kad tokie yra ir anemijos požymiai. Bet, atlikus bendrąjį kraujo tyrimą, jos nenustatė. Gydytoja man pasiūlė atlikti dar ir feritino tyrimą, bet už jį man reikia sumokėti iš savo kišenės. Be to, nežinau, kiek tai man pagelbės. Ar galite patarti, kaip elgtis?“

Jūsų aprašyti simptomai iš tiesų leidžia įtarti anemiją. Ja pasaulyje serga kas trečias gyventojas ir dažniausiai – moterys bei merginos.

Įtarus anemiją ar tiriant dėl jos profilaktiškai, visuomet atliekamas bendras kraujo tyrimas (BKT). Šis tyrimas patvirtina anemiją, kuri jau yra įsisenėjusi. Dažniau sergama taip vadinama užlėptąja anemija, kai žmogus jaučia visus anemijos požymius, o pokyčių bendrame kraujo tyrime dar nėra. Todėl pravartu žinoti, kokius papildomus tyrimus reikia atlikti.

Labiausiai paplitusi geležies stokos anemija. Todėl atliekamas geležies kiekio tyrimas parodo, ar kraujyje turime pakankamai geležies. Tačiau geležies kiekis per dieną labai svyruoja. Jis priklauso nuo išorinių faktorių: kada ir ką valgėte, rūkėte, ar gėrėte, kokiomis ligomis sirgote.

Kitas daug patikimesnis ir tikslesnis tyrimas – geležies atsargos organizme, kitaip feritinas. Dauguma gydytojų dažnai skiria tirtis ir feritiną.

Įdomus faktas, kad feritino ištyrimas leidžia iš anksto įvertinti, ar žmogui gresia anemija. Jei feritino kiekis artėja prie žemiausios normos ribos, galime įtarti, kad organizmo geležies atsargos jau senka – žmogus serga paslėptosios anemijos forma. Nesiimant gydymo, po kurio laiko anemiją aiškiai patvirtins bendras kraujo tyrimas.

Feritino kiekį reikia stebėti ir gydant anemiją, kilusią dėl geležies stokos. Jei feritino kiekis didėja, tuomet galime teigti, kad gydymas yra efektyvus ir anemija palaipsniui išnyks.

Bendras kraujo tyrimas sveikimo požymius parodys tik po kokių trijų mėnesių, kai visiškai atsistatys eritrocitų (raudonųjų kraujo ląstelių) ir hemoglobino kiekis.

Reikia atsiminti, kad bendras kraujo tyrimas parodo, ar žmogus jau serga mažakraujyste. Feritino tyrimas ne tik padeda išsiaiškinti šios pavojingos būsenos priežastį, bet ir įspėja apie anemijos grėsmę.

Deja, labai svarbaus feritino tyrimo teritorinės ligonių kasos dar nefinansuoja. Tad žmogui tenka pasirinkti – laiku atlikti tyrimą ar uždelsus gydytis ilgiau ir už vaistus mokėti daugiau.

Svarbiausia, kad anemijos savaime neatsikratoma. Užsitęsusi mažakraujystė gali lemti daugybę lėtinių ligų, kurios trumpina gyvenimą. Anemija kaip kilpa palaipsniui veržia gyvybę.

Medicininės laboratorijos darbuotoja, gydytoja Gitana Skendelytė

„Sekundė“, Nr.82(3403)