1. Vandens svarba žmogaus organizmui.

Vanduo sudaro apie 60% suaugusio žmogaus kūno masės ir yra būtinas visiems organizmo procesams. Optimalus vandens suvartojimas ir pusiausvyros palaikymas padeda išlaikyti odos elastingumą, reguliuoti kūno temperatūrą ir užtikrinti efektyvų organų veikimą. Vanduo labai svarbus maistinių medžiagų ir deguonies transportavimui organizme bei atliekų šalinimui per inkstus​.

2. Kas nutinka vartojant per mažai vandens?

Nepakankamas vandens vartojimas gali sukelti dehidrataciją, kuri gali būti pavojinga sveikatai. Dehidratacijos metu kraujas tampa tirštesnis, o tai apsunkina širdies darbą. Taip pat gali atsirasti galvos skausmai, nuovargis, sumažėjęs apetitas, oda tampa sausa ir netenka elastingumo. Ilgalaikis vandens trūkumas gali sukelti rimtesnius sveikatos sutrikimus, padidėja trombozės rizika, gali formuotis akmenys inkstuose.

3. Kokie yra dehidratacijos požymiai?

Dehidratacijos požymiai gali būti įvairūs, tai troškulys, sausa burna, sumažėjęs šlapimo kiekis, tamsesnės spalvos šlapimas, galvos svaigimas, nuovargis, sausos lūpos ir oda, taip pat padažnėjęs pulsas. Sunkesniais atvejais gali atsirasti raumenų mėšlungis, sumišimas, dirglumas ir stiprus troškulys.​

4. Kokios sąlygos lemia didžiausią riziką būti dehidratuotam?

Dehidratacija lengvai išsivysto karštomis dienomis, fizinės veiklos metu, sergant ligomis, kurių metu karščiuojama, vemiama ar viduriuojama, esant sausoje aplinkoje, vartojant šlapimą varančius vaistus, vyresnio amžiaus žmonėms.

5. Ar gali laboratoriniai tyrimai parodyti, jog žmogus dehidratuotas?

Taip, laboratoriniai tyrimai gali padėti nustatyti dehidrataciją. Vienas pagrindinių rodiklių yra natrio kiekis serume. Padidėjęs natrio kiekis kraujyje gali rodyti, kad organizmas saugo vandenį ir kad žmogus geria per mažai skysčių. Dehidrataciją taip pat parodo kai kurie bendrojo hematologinio tyrimo ir bendrojo šlapimo tyrimų parametrai, kraujo osmoliališkumas, o gliukozės, kalio, kreatinino ir šlapalo tyrimai leidžia įvertinti kitas dehidratacijos atsiradimo priežastis, kai skysčių stoką organizme lemia ne vandens suvartojimas, o ligos.

Osmoliališkumas

Tyrimas naudojamas įvertinti vandens ir elektrolitų pusiausvyrą, kaip papildomas tyrimas vertinant natrio kiekio sumažėjimą kraujyje, įvertinti padidėjusią ar sumažėjusią šlapimo gamybą, įtariant, kad asmuo vartoja nuodingąsias medžiagas (tokias kaip metanolį ar polietilenglikolį). Tyrimas tinka stebėti vandens ir elektrolitų pusiausvyros sutrikimų gydymą, taip pat aiškinantis viduriavimo priežastis.

Tyrimą rekomenduojama atlikti įtriant dehidrataciją, nustačius sumažėjusią natrio koncentraciją kraujyje, kai skiriamas gydymas manitoliu, įtarus, kad vartojamas metanolis, polietilenglikolis ar kitos nuodingos medžiagos, kai pakinta šlapimo gamyba (sumažėja arba padidėja šlapimo kiekis), viduriuojantiems asmenims arba kai jačiami šie simptomai: stiprus troškulys, pykinimas, galvos skausmas, apatija.

Osmoliališkumas yra dinamiška savybė, kuri kinta organizmui reaguojant į laikiną vandens pusiausvyros sutrikimą. Osmoliališkumo vertės turėtų būti aiškinamos atsižvelgiant į asmens klinikinę būklę ir kartu su kitų tyrimų, tokių kaip natrio, gliukozės ir šlapalo, rezultatais. Pavienis osmoliališkumo rezultatas neleidžia nustatyti konkrečios diagnozės, jis tik parodo paciento vandens pusiausvyros pasikeitimą, nenurodant priežasties.

Paprastai padidėjusį osmoliališkumą sukelia sumažėjęs vandens kiekis kraujyje arba padidėjęs jame ištirpusių medžiagų kiekis. Sumažėjusį osmoliališkumą sukelia padidėjęs kraujo vandens tūris.

Osmoliališkumas gali padidėti tokiomis sąlygomis:

1. dehidratacija
2. cukrinis diabetas
3. hiperglikemija (padidėjęs gliukozės kiekis)
4. hipernatremija (padidėjęs natrio kiekis)
5. etanolio, metanolio ar etilenglikolio vartojimas
6. inkstų pažeidimas
7. gydymas manitoliu
8. šokas.

Osmoliališkumas gali sumažėti tokiomis sąlygomis:

1. perteklinis vandens vartojimas
2. hiponatremija (mažas natrio kiekis)
3. antidiuretinio hormono (ADH) sekrecijos sutrikimai.