COVID-19 infekcija keletą kartų padidina miokardo infarkto ir insulto riziką. O išsivadavus nuo šios ūmios infekcijos patariama atidžiai rūpintis savo širdies ir kraujagyslių sistemos būkle, nes jos pažeidimo galimybė gali išlikti ilgam. Tačiau yra ir geresnių žinių.
Didžiausias pavojus pirmą savaitę
COVID-19 yra sudėtinga liga, paveikianti daugelį organų. Jau ankstesni tyrimai rodė, kad ši infekcija turi įtakos galimoms ūmioms širdies ir kraujagyslių ligoms. O Švedijos Umeo universiteto mokslininkai nustatė, kad susirgus COVID-19 pirmąją savaitę infarkto rizika išauga nuo trijų iki aštuonių, o insulto – nuo trijų iki šešių kartų. Paaiškėjo, kad laikui bėgant šis pavojus mažėja, bet išlieka mažiausiai mėnesį. Čia kalbama apie žmonės, kurie anksčiau nebuvo patyrę nei infarkto, nei insulto.
Tokia išvada padaryta, palyginus arti 87 tūkst. užsikrėtusių naujuoju koronavirusu ir daugiau nei 348 tūkst. sveikų Švedijos gyventojų duomenis. Pirmos grupės tiriamųjų amžiaus mediana – 48 metai, 57 proc. – moterys, 43 proc. – vyrai,. Tyrimas apėmė visus švedus, kuriems pernai nuo vasario iki rugsėjo buvo diagnozuota COVID-19 liga. Tai vienas stambiausių šios srities tyrimų.
Apie tyrimą buvo paskelbta šių metų rugpjūtį prestižiniame medicinos žurnale „The Lancet“. Beje, anksčiau Danijoje atlikta analizė parodė, kad ūminio miokardo infarkto rizika po COVID-19 gali padidėti penkis kartus, o insulto – dešimt kartų.
Pažeidimai gali išryškėti ir po metų
Infarkto ir insulto rizika taip pat laikinai padidėja susirgus gripu, plaučių uždegimu, ūminiu bronchitu ir pan. Bet apie tai žinoma jau keletą dešimtmečių. Tačiau COVID-19 infekcijos atrodo ypač pavojingos, galbūt todėl, kad jos sukelia perdėtą uždegiminį atsaką, dėl kurio padidėja kraujo krešulių susidarymas.
Mokslininkai toliau ieško atsakymo, ar naujasis koronavirusas gali sukelti ilgalaikių pasekmių kraujotakos sistemai. Praeitą mėnesį agentūra „Bloomberg“ išplatino žinią, kad JAV mokslininkai padarė prielaidą, kad miokardo infarkto, insulto ar kitų didelių kraujotakos sistemos pažeidimų tikimybės augimas per metus priklauso nuo to, kaip sunkiai prasirgta COVID-19 liga.
Veteranų ligoninės Sent Luise, Misūryje, specialistai palygino per 151 tūkst. veteranų, sirgusių šia klastinga infekcija, ir 3,6 mln. sveikų jų bendraamžių širdies ligų komplikacijų riziką. Duomenys parodė, kad net ligoninėje negydyti COVID-19 ligoniai per 12 mėnesių beveik 40 proc. dažniau susidūrė su širdies nepakankamumo galimybe. Jei dėl COVID-19 teko gelbėtis ligoninėje, tuomet 5,8 karto padidėja širdies sustojimo ir apie 14 kartų miokardito (širdies raumens uždegimo) rizika.
Lengvai prasirgusieji mažai rizikuoja
Šių metų gegužę paskelbto britų tyrimo duomenys yra kiek optimistiškesni. Londono universiteto koledžo mokslininkų tikinimu, labai mažai tikėtina, kad lengvai arba be simptomų prasirgta COVID-19 infekcija sukels ilgalaikės žalos širdžiai.
Jie trijose ligoninėse tyrė 75 sveikatos priežiūros darbuotojus, kuriems 16 savaičių kas 7 dienas buvo imami jų kraujo, seilių ir nosies tepinėliai. Praėjus pusmečiui po lengvos infekcijos tiriamiesiems buvo atlikti širdies magnetinio rezonanso ir kraujo – tropinino ir NT-proBNP – tyrimai. Tai iki šiol didžiausia ir išsamiausia studija dėl lengvos COVID-19 ligos ir jos ilgalaikio poveikio širdžiai. Apie tai paskelbta Amerikos kardiologijos koledžo žurnale „Cardiovascular Imaging“.
Įvairių šalių mokslininkai bando išsiaiškinti mechanizmą, kaip COVID-19 infekcija pažeidžia ligonių širdis. Svarstoma, kad ilgalaikis žalingas poveikis kyla dėl tiesioginės viruso invazijos į širdies raumens ląsteles ir kraujagysles dengiančias ląsteles, dėl kraujo krešulių ir nuolatinio uždegimo.
Kokie kraujo tyrimai padeda rūpintis širdimi
Anksti diagnozuoti širdies ir kraujagyslių sistemos pokyčius padeda reguliariai atliekami pažangūs kraujo tyrimai. Tuomet galima efektyviai pradėti gydytis.
Didelio jautrumo C reaktyvinio baltymo tyrimas (dj-CRB) leidžia nustatyti kraujagyslių uždegimą, kurį sukelia toksinais užterštas, per tirštas kraujas, infekcinių ligų sukėlėjai, stresas ir kt. Taip galima efektyviau kontroliuoti aterosklerozę. Dj-CRB tyrimas padeda numatyti infarkto ar insulto pavojų net ir tiems pacientams, kurių cholesterolio santykis dar atitinka normą. Svarbu, kad tyrimo metu žmogus nesirgtų infekcine ar kita uždegimine liga.
Lipidograma parodo bendrojo, „gerojo“, „blogojo“ cholesterolio ir trigliceridų kiekį. Aterosklerozei progresuojant „blogieji“ kraujo riebalai skverbiasi į uždegimo pažeistas kraujagyslių sieneles.
Gliukozės kiekio kraujyje tyrimą, kuris padeda įvertinti cukrinio diabeto riziką. Sergančiuosius cukriniu diabetu gerokai dažniau pakerta širdies ir kraujagyslių ligos, jiems didesnis pavojus susirgti sunkesne COVID-19 forma.
NT-pro BNP tyrimas leidžia iškart diagnozuoti ūmų arba lėtinį širdies nepakankamumą. Šios ligos riziką augina COVID-19 infekcijos dažnai sukeliamas miokarditas – širdies raumens uždegimas. Be to, NT-pro BNP tyrimas padeda kontroliuoti paskirto širdies nepakankamumo gydymo efektyvumą.
