Aktyvintas dalinis tromboplastino laikas (ADTL)

ADTL yra vienas iš kraujo krešėjimo sistemos tyrimų, naudojamas patikrinti kaip funkcionuoja kraujo krešėjimo sistema. Tyrimas naudojamas kraujo krešėjimo faktorių stokoms (tiek įgimtoms, tiek įgytoms) diagnozuoti, gydymo antikoaguliantais (nefrakcionuotu heparinu) stebėsenai, ligoms, pasireiškiančioms kraujavimais arba trombozėmis, diagnozuoti. Tai nėra atrankinis tyrimas, todėl besimptomiams pacientams atliekamas tik prieš chirurgines procedūras kraujavimo rizikai įvertinti. Dažnai atliekamas kartu su kitu krešėjimo tyrimu PL (protrombino laiku).

grįžti į sąrašą

8.00

Kam reikalingas tyrimas?

ADTL yra vienas iš kraujo krešėjimo sistemos tyrimų, naudojamas patikrinti kaip funkcionuoja kraujo krešėjimo sistema. Tyrimas naudojamas kraujo krešėjimo faktorių stokoms (tiek įgimtoms, tiek įgytoms) diagnozuoti, gydymo antikoaguliantais (nefrakcionuotu heparinu) stebėsenai, ligoms, pasireiškiančioms kraujavimais arba trombozėmis, diagnozuoti. Tai nėra atrankinis tyrimas, todėl besimptomiams pacientams atliekamas tik prieš chirurgines procedūras kraujavimo rizikai įvertinti. Dažnai atliekamas kartu su kitu krešėjimo tyrimu PL (protrombino laiku).

Kada reikia atlikti tyrimą?

Tyrimas atliekamas:
1. asmenims, negydomiems antikoaguliantais (nefrakcionuotu heparinu), kuriems yra kraujavimo simptomų, tokių kaip kraujavimas iš nosies, kraujavimas iš dantenų, odos mėlynės, gausus ir/arba užsitęsęs menstruacinis kraujavimas, kraujas išmatose ir/arba šlapime, taip pat sunkių krešėjimo ligų, pasireiškiančių sąnarių skausmais ir judrumo apribojimais, regos sutrikimais, lėtinė mažakraujyste (anemija);
2. asmenims, negydomiems antikoaguliantais (nefrakcionuotu heparinu), kuriems pasireiškia trombozės simptomai;
3. nėštumo komplikacijų atveju, esant pakartotiniams persileidimams siekiant diagnozuoti/atmesti antifosfolipidinį sindromą (paprastai kartu atliekamas lupus antikoaguliantų tyrimas);
4. asmenims, kurie gydomi antikoaguliantais (nefrakcionuotu heparinu) reguliariais intervalais siekiant išsiaiškinti paskirtos vaisto dozės efektyvumą. Tyrimo dažnumą nustato gydantis gydytojas atsižvelgdamas į ADTL terapinį intervalą;
5. kartu su protrombino laiko tyrimu asmenims, besiruošiantiems chirurginėms intervencijoms kraujavimo rizikai įvertinti.

Koks mėginys tyrimui yra reikalingas?

Kraujas paimamas iš rankos venos.

Kaip pasiruošti tyrimui?

Specialaus pasiruošimo nėra.

Ką reiškia mano rezultatai?

ADTL pailgėjimas dažniausiai parodo susilpnėjusį kraujo krešėjimą. To priežasčių yra daug, o dažniausios priežastys yra įgytos arba įgimtos krešėjimo faktorių stokos. Iš įgimtų stokų paminėtinos hemofilijos A ir B, Vilebrando liga. Įgyta faktorių stoka vystosii dėl vitamino K trūkumo (prasta mityba, žarnyno ligos, ilgalaikis kai kurių antibiotikų vartojimas), kepenų ligų.
Kita ADTL pailgėjimo priežastis yra nespecifinių krešėjimo slopiklių (pavyzdžiui, lupus antikoaguliantų) buvimas, kuris pasireiškia ne kraujavimais, o atvirkščiai, trombozėmis, moterims komplikuoja nėštumą, gali būti persileidimų priežastimi.
Asmenys, kurie gydomi antikoaguliantais (nefrakcionuotu heparinu)yra stebimi ADTL tyrimu, siektinos tyrimo vertės turi būti maždaug 1,5-2,5 karto didesnės nei antikoaguliantais negydomų. Gydančio gydytojo pareiga yra dozuoti vaistus taip, kad ADTL reikšmės būtų optimalios atsižvelgiant į konkretaus paciento klinikinę būklę.
Asmenų, kurie gydomi antikoaguliantais (varfarinu), stebėsenai naudojamas išvestinis protrombino laiko (PL) rodiklis – tarptautinis normalizuotas santykis (TNS). ADTL tuo tikslu nėra skiriamas, tačiau gali pailgėti dėl gydymo šiais vaistais.
Sutrumpėjęs ADTL paprastai klinikinės vertės neturi. Gali laikinai sutrumpėti dėl uždegimo ar audinių pažeidimo, kai kurių vėžinių susirgimų (tokių kaip kiaušidžių, kasos, storosios žarnos) atvejais.
Į nefrakcionuotą hepariną panašūs vaistai, tokie kaip mažos molekulinės masės heparinai, danaparoidas – ne visada pailgina ADTL, todėl šių vaistų stebėsenai naudojamas kitas laboratorinis tyrimas – anti-Xa.

Susiję tyrimai

PL (protrombino laikas), TNS, fibrinogenas, D-dimerai, praskiestų Russel angies nuodų krešėjimo laikas (dRVVT), anti-Xa

Susijusios būklės/ligos.

Kraujavimas, krešėjimo faktorių stokos, DIK sindromas, kepenų ligos, vitamino K stoka, antikoaguliantų vartojimas, vilkligė, antifosfolipidinis sindromas