Skip to main content
Ceruloplazminas

Ceruloplazminas

Ceruloplazmino tyrimas kartu su vario tyrimu kraujyje ir (arba) paros šlapime naudojamas diagnozuojant Vilsono ligą (paveldimą sutrikimą, susijusį su mažu ceruloplazmino kiekiu ir vario nusėdimu kepenyse, smegenyse ir kituose organuose).
Kartais ceruloplazminas tiriamas vario trūkumo priežastims diferencijuoti.

grįžti į sąrašą

26,00 

Aprašymas

Kam reikalingas tyrimas?

Ceruloplazmino tyrimas kartu su vario tyrimu kraujyje ir (arba) paros šlapime naudojamas diagnozuojant Vilsono ligą (paveldimą sutrikimą, susijusį su mažu ceruloplazmino kiekiu ir vario nusėdimu kepenyse, smegenyse ir kituose organuose).
Kartais ceruloplazminas tiriamas vario trūkumo priežastims diferencijuoti.

Kada reikia atlikti tyrimą?

Ceruloplazmino tyrimas kartu su vario tyrimu kraujyje ir (arba) paros šlapime atliekamas asmenims, kuriems yra Vilsono ligai būdingų simptomų ar požymių:
1. anemija;
2. pykinimas, pilvo skausmas;
3. gelta;
4. pervargimas, lėtinis nuovargis;
5. pasikeitęs elgesys;
6. traukuliai;
7. sunku vaikščioti ir (arba) ryti;
8. distonija.
Retai, įtarus vario trūkumą organizme.
Periodiškai, siekiant stebėti asmenis, kuriems yra vario perteklius arba trūkumas, ir įvertinti gydymo veiksmingumą.

Koks mėginys tyrimui yra reikalingas?

Kraujas paimamas iš rankos venos.

Kaip pasiruošti tyrimui?

Nereikia.

Ką reiškia mano rezultatai?

Vien tik mažas ceruloplazmino kiekis nėra konkrečios ligos požymis, todėl rezultatas turi būti vertinamas kartu su kitų vario metabolizmo rodiklių rezultatais:
1. sumažėjęs ceruloplazmino ir vario kiekis kraujyje bei padidėjęs šlapimo išsiskyrimas gali atskleisti Vilsono ligą, tačiau maždaug 5% Vilsono liga sergančių pacientų, kuriems yra neurologinių simptomų, ceruloplazmino kiekis yra normalus. Tokia pati situacija pasitaiko apie 40% pacientų, kuriems yra kepenų sutrikimų, ypač ūminėje ligos fazėje.
2. Mažas ceruloplazmino kiekis šlapime ir (arba) kraujyje gali parodyti vario trūkumą.
Visi veiksniai, turintys įtakos vario pasisavinimui ar organizmo gebėjimui jį metabolizuoti, gali keisti ceruloplazmino ir vario koncentraciją kraujyje.
Ceruloplazmino kiekis gali padidėti įvairių klinikinių būklių metu, o padidėjimas gali turėti įtakos Vilsono ligos ar vario trūkumo diagnostikai:
1. ceruloplazminas yra ūminės fazės baltymas, todėl kiekis padidės uždegimo, sunkių infekcijų, audinių pažeidimo ir kai kurių vėžio formų metu;
2. koncentracija gali padidėti nėštumo metu, vartojant estrogenus, geriamuosius kontraceptikus ir tokius vaistus kaip karbamazepinas, fenobarbitalis ir valproinė rūgštis.

Susiję tyrimai

varis, varis šlapime, varis paros šlapime, ATP7B geno mutacijos tyrimas, geležis

Susijusios būklės/ligos.

Vilsono liga