Cholesterolis

Cholesterolio tyrimas nuo daugelio kitų tyrimų skiriasi tuo, kad jis naudojamas ne tik ligoms nustatyti, bet ir ligų – ypač išeminės širdies ligos – rizikai įvertinti. Didelis cholesterolio kiekis yra siejamas su ateroskleroze, širdies vainikinių arterijų ligomis ir padidėjusia širdies priepuolio rizika, todėl cholesterolio tyrimai yra atliekami reguliariai kaip profilaktinių tyrimų dalis.

grįžti į sąrašą

3.20

Kam reikalingas tyrimas?

Cholesterolio tyrimas nuo daugelio kitų tyrimų skiriasi tuo, kad jis naudojamas ne tik ligoms nustatyti, bet ir ligų – ypač išeminės širdies ligos – rizikai įvertinti. Didelis cholesterolio kiekis yra siejamas su ateroskleroze, širdies vainikinių arterijų ligomis ir padidėjusia širdies priepuolio rizika, todėl cholesterolio tyrimai yra atliekami reguliariai kaip profilaktinių tyrimų dalis.

Kada reikia atlikti tyrimą?

Suaugusiems rekomenduojama kas penkerius metus išsitirti cholesterolio kiekį. Tyrimas atliekamas dažniau (iki kelių kartų per metus) pacientams, kuriems buvo paskirta dieta ir (arba) cholesterolio kiekį mažinantys vaistai, siekiant patikrinti pritaikytų priemonių veiksmingumą. Cholesterolio kiekio mažėjimas iki pageidaujamo lygio reiškia mažėjančią riziką susirgti širdies ligomis. Cholesterolio tyrimai taip pat dažniau skiriami žmonėms, kuriems yra didesnė rizika susirgti širdies ligomis: rūkantiems, vyresniems nei 45 m. vyrams ar vyresnėms nei 55 m. moterims, sergantiems hipertenzija (kai kraujospūdis viršija 140/90 mmHg arba vartojami jį mažinantys vaistai), diabetu, taip pat kai yra žinoma apie artimųjų ankstyvame amžiuje persirgtas širdies ir kraujagyslių ligas (vyrų iki 55 metų, moterų – iki 65 metų).

Koks mėginys tyrimui yra reikalingas?

Kraujas paimamas iš rankos venos.

Kaip pasiruošti tyrimui?

Prieš mėginio paėmimą reikia susilaikyti nuo valgymo 9-12 valandų. Galima gerti tik vandenį.

Ką reiškia mano rezultatai?

Cholesterolio rezultatus, vertinant riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, galima suskirstyti į kategorijas:
1. Pageidautini rezultatai (<5,2 mmol/l) – parodo mažą širdies ligų riziką;
2. Ribiniai rezultatai (5,2–6,2 mmol/l) – parodo vidutinę širdies ligų riziką. Jeigu neatlikti kiti lipidogramos tyrimai (MTL “blogojo” cholesterolio ir DTL “gerojo” cholesterolio), gydytojas gali paprašyti juos atlikti tam, kad galėtų tinkamai įvertinti, ar reikalingas gydymas.
3. Didelę riziką atspindintys rezultatai (>6,2 mmol/l). Padidėjimo priežasčiai išsiaiškinti yra reikalingi visi lipidogramos (MTL “blogojo” cholesterolio ir DTL “gerojo” cholesterolio ir triacilglicerolių) ir kiti laboratoriniai tyrimai. Išsiaiškinus priežastį, gydytojas paskirs tinkamą gydymą.

Susiję tyrimai

Gliukozė, didelio jautrumo C reaktyvus baltymas, NT-proBNP, kiti lipidai: MTL cholesterolis, DTL cholesterolis, triacilgliceroliai, lipoproteinas(a), ApoA, ApoB, ne DTL cholesterolis, aterogeniškumo indeksas

Susijusios būklės/ligos.

Širdies ir kraujagyslių ligos: miokardo infarktas, insultas, hipertenzija