Hepatito C viruso (HCV) antikūnai

Virusinis hepatitas C – tai hepatito C viruso sukeltas kepenų uždegimas. Virusinis hepatitas C – užkrečiamoji (infekcinė) liga. Šios ligos sukėlėjas – hepatito C virusas pažeidžia kepenis, sukeldamas uždegimą, kuris gali progresuoti į kepenų cirozę ir pirminį kepenų vėžį.

grįžti į sąrašą

12.00

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet nustatoma 3 – 4 milijonai naujų hepatito C susirgimo atvejų. Iki 85 proc. žmonių, užsikrėtusių hepatito C virusu, suserga lėtiniu hepatitu C (jei liga trunka ilgiau kaip 6 mėnesius). Po 20 metų nuo užsikrėtimo, 20 proc. sergančiųjų išsivysto kepenų cirozė. 1 – 4 proc. užsikrėtusiųjų arba sirgusiųjų kasmet diagnozuojamas kepenų vėžys. Lėtinis hepatitas C yra dažniausia kepenų transplantacijos priežastis JAV ir Europoje.

Užsikrėtus hepatito C virusu, didžiausia jo koncentracija nustatoma kraujyje, retai aptinkama kituose organizmo skysčiuose – spermoje, makšties išskyrose, žaizdos eksudate, seilėse, išmatose, tiesiosios žarnos gleivinėje ir kt. Imlumas virusiniam hepatitui C yra visuotinas, o tai reiškia, kad visi gali užsikrėsti šiuo virusu. Skiepų nuo hepatito C viruso nėra.

Labiausiai rizikuoja užsikrėsti HCV infekcija asmenys, vartojantys švirkščiamuosius narkotikus; medicinos darbuotojai, turintys sąlytį su krauju (laboratorijų personalas, chirurgai, stomatologai, akupunktūros specialistai, greitosios medicinos pagalbos medikai); hemofilija sergantys asmenys ir hemodializuojami pacientai.

Kaip sužinoti, ar užsikrėtęs virusiniu hepatitu C?

Norint sužinoti, ar žmogus užsikrėtęs hepatito C viruso infekcija, reikia atlikti kraujo tyrimą. Kraujyje nustatinėjami specifiniai hepatito C žymenys, rodantys užsikrėtimą. Užsikrėtus hepatito C virusu kraujo serume aptinkami antikūnai prieš hepatito C virusą (anti – HCV) bei hepatito C viruso ribonukleino rūgštis (HCV RNR). Ūmaus hepatito C atveju yra nustatomi ne tik antikūnai prieš hepatito C virusą (anti-HCV žymuo), bet ir padidėjęs kepenų fermentų (AST, ALT) aktyvumas kraujyje. Anti-HCV atsiranda maždaug po 1,5 – 2 mėnesių po užsikrėtimo ir išlieka visą gyvenimą, net ir tuo atveju, kai pacientas pasveiksta savaime ar po antivirusinio gydymo. HCV RNR kraujo serume galima aptikti jau po 10 – 14 dienų po užsikrėtimo. Kai pacientas pasveiksta, jo kraujyje nebelieka HCV RNR. DUK apie lėtinio virusinio hepatito C gydymą galima rasti čia.

Kam rekomenduojama pasitikrinti dėl hepatito C?

Jei buvo perpiltas kraujas/kraujo produktai iki 1993 m.

Jei buvo atliktos chirurginės operacijos (taip pat Cezario pjūvis) arba invazinės procedūros

Jei dėl neaiškių priežasčių padidėję kepenų fermentų ALT, AST rodikliai

Hemodializuojamiems pacientams

Sergantiems hemofilija ir kitomis kraujo ligomis

Organų, audinių, kraujo donorams

Asmenims po organų transplantacijos

Medicinos įstaigų darbuotojams

Vaikams, kurių motinos nėštumo ir gimdymo metu sirgo hepatitu C

Jei šeimos nariui diagnozuotas hepatitas C

Nors kartą vartojusiems švirkščiamuosius narkotikus

Buvusiems įkalinimo įstaigose

Turėjusiems daug lytinių partnerių

Užsikrėtusiems ŽIV