Skip to main content
Kreatininas (su glomerulų filtracijos greičiu GFG)

Kreatininas (su glomerulų filtracijos greičiu GFG)

Tyrimas atliekamas siekiant įvertinti inkstų funkciją ir stebėti inkstų ligų gydymą.

Daugiau informacijos apie tyrimą glomerulų filtracijos greitį skaitykite čia: https://medicinapractica.lt/produktas/glomerulu-filtracijos-greitis-gfg/

grįžti į sąrašą

5,00 

Aprašymas

Kam reikalingas tyrimas?

Tyrimas atliekamas siekiant įvertinti inkstų funkciją ir stebėti inkstų ligų gydymą.

Kada reikia atlikti tyrimą?

Tyrimą rekomenduojama atlikti:
1. rutininio laboratorinio ištyrimo metu;
2. įtariant inkstų funkcijos sutrikimus (paprastai kartu su šlapalo tyrimu);
3. jaučiant inkstų nepakankamumui būdingus simptomus, tokius kaip nuovargis, koncentracijos stoka, sumažėjęs apetitas, miego sutrikimai, patinimas (ypač aplink akis ir veidą, riešus, pilvą, klubus ir kelius), putojantis šlapimas arba tamsus šlapimas, išskiriamo šlapimo kiekio sumažėjimas, deginimo pojūtis šlapinantis arba šlapinimosi dažnio pokyčiai (ypač naktį), skausmas stuburo viduryje, žemiau šonkaulių, inkstų srityje, aukštas kraujospūdis.
4. sergant ūmine ar lėtine liga, kuri gali pažeisti inkstus ir/arba pablogėti dėl inkstų funkcijos sutrikimo;
5. prieš planuojamą radiologinę procedūrą (pvz., kompiuterinę tomografiją);
6. prieš ir po dializės, siekiant stebėti jos veiksmingumą;
7. kai reikia periodiškai stebėti inkstų ligos gydymą arba įvertinti inkstų funkciją vartojant vaistus.

Koks mėginys tyrimui yra reikalingas?

Kraujas paimamas iš rankos venos.

Kaip pasiruošti tyrimui?

Specialaus pasiruošimo nėra.

Ką reiškia mano rezultatai?

Padidėjusi kreatinino koncentracija kraujyje atskleidžia ligas ar tam tikras sąlygas, kurios turi įtakos inkstų funkcijai, pavyzdžiui:
1. inkstų kraujagyslių pažeidimas (glomerulonefritas), kurį sukelia infekcija arba autoimuninė liga;
2. bakterinė inkstų infekcija (pielonefritas);
3. ląstelių mirtis inkstų kanalėliuose (ūminė kanalėlių nekrozė), kurią sukelia, pavyzdžiui, vaistai ar toksinės medžiagos;
4. prostatos ligos, inkstų akmenligė ar kiti veiksniai, lemiantys šlapimo takų obstrukciją (kliūtis šlapimui takuose laisvai tekėti);
5. sumažėjęs kraujo tekėjimas į inkstus dėl šoko, dehidratacijos, stazinio širdies nepakankamumo, aterosklerozės ar diabeto komplikacijų;
Kreatinino kiekis gali laikinai padidėti dėl raumenų pažeidimo. Mažesnis kreatinino kiekis yra nedažnas radinys ir paprastai nekelia nerimo. Gali būti dėl:
1. sąlygų, kurios mažina raumenų masę;
2. nėštumo metu.
Cefalosporinų grupės antibiotikai gali padidinti kreatinino kiekį kraujyje, tačiau toks padidėjimas neatspindi inkstų pažeidimo. Kreatinino kiekis normaliai maitinantis paprastai nesikeičia. Žmonėms, kurie valgo daug mėsos, jis gali būti 10-30 % didesnis.

Susiję tyrimai

Šlapalas, glomerulų filtracijos greitis (GFR), šlapimo rūgštis, kreatininas šlapime, CRB, gliukozė

Susijusios būklės/ligos.

Inkstų nepakankamumas, glomerulonefritas, pielonefritas, ūminė kanalėlių nekrozė, inkstų akmenligė, aterosklerozė, cukrinis diabetas