Skip to main content
Lipidograma

Lipidograma

Lipidogramą sudaro 4 tyrimai: cholesterolio, didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolio, mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolio ir triacilglicerolių tyrimai. Jie atliekami siekiant įvertinti riebalų (lipidų) apykaitą organizme, kuri atspindi asmens riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Kartu su lipidograma papildomai  pateikiami du parametrai: Ne DTL (ne didelio tankio lipoproteinų) cholesterolis ir Aterogeniškumo indeksas (AI).  Abu šie parametrai yra apskaičiuojamai lipidogramos parametrai. Ne DTL skaičiuojamas iš bendrojo cholesterolio vertės atimant DTL cholesterolio vertę, o Aterogeniškumo indeksas (AI) – skaičiuojamas iš triacilglicerolių ir DTL cholesterolio verčių.

grįžti į sąrašą

16,00 

Aprašymas

Kam reikalingas tyrimas?

Lipidogramą sudaro 4 tyrimai: cholesterolio, didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolio, mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolio ir triacilglicerolių tyrimai. Jie atliekami siekiant įvertinti riebalų (lipidų) apykaitą organizme, kuri atspindi asmens riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.

Kada reikia atlikti tyrimą?

Lipidogramą sveikiems suaugusiems žmonėms, kurie neturi kitų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, rekomenduojama atlikti bent kartą kas 5 metus. Asmenims, kuriems yra kitų rizikos veiksnių arba yra didelis cholesterolio kiekis, tyrimus rekomenduojama kartoti dažniau. Rizikos veiksniai: rūkymas; amžius (vyrai >45 metų, moterys >55 metų), mažas DTL cholesterolio kiekis (<1,04 mmol/l), arterinė hipertenzija (140/90 mmHg ar didesnis kraujospūdis arba kraujospūdį mažinančių vaistų vartojimas), šeimos anamnezėje priešlaikinės širdies ligos (artimiausių vyrų giminaičių iki 55 metų arba artimiausių moterų giminaičių iki 65 metų).
Vaikų ir paauglių rizika paprastai yra mažesnė, todėl lipidų tyrimai paprastai neatliekami. Tačiau rekomenduojama tikrinti vaikus ir paauglius, kuriems yra padidėjusi rizika susirgti širdies ligomis ateityje. Kai kurie rizikos veiksniai yra tokie patys kaip ir suaugusiems, pvz., širdies ligų, diabeto ir aukšto kraujospūdžio šeimos istorija arba nutukimas. Vaikai iki dvejų metų yra per maži šiems tyrimams atlikti.
Reguliariai atliekama lipidograma gydytojams padeda įvertinti pacientų gyvenimo būdo pokyčių, tokių kaip dieta ir mankšta, poveikį lipidų kiekiui ir vaistų, tokių kaip statinai, veiksmingumą.

Koks mėginys tyrimui yra reikalingas?

Kraujas paimamas iš rankos venos.

Kaip pasiruošti tyrimui?

Prieš mėginio paėmimą reikia susilaikyti nuo valgymo 9-12 valandų. Galima gerti tik vandenį.

Ką reiškia mano rezultatai?

Paprastai gydantis gydytojas atsižvelgdamas į lipidogramos rezultatus ir asmens rizikos veiksnius, vertina, ar yra būtinas gydymas. Jei taip, gydytojas nusprendžia, kuris gydymas bus naudingiausias. Yra plačiai prieinamos rekomendacijos, kaip tinkamai suskirstyti pacientą pagal riziką. Padidėjusios cholesterolio (>5,2 mmol/l), MTL cholesterolio (>2,6 mmol/l) ir triacilglicerolio (>1,7 mmol/l) vertės, taip pat sumažėjusios DTL cholesterolio vertės (vyrams <1,45 mmol/l, o moterims <1,68 mmol/l) yra siejamos su padidėjusia rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.

Susiję tyrimai

Gliukozė, didelio jautrumo C reaktyvus baltymas, NT-proBNP, lipoproteinas(a), ApoA, ApoB, ne DTL cholesterolis, Aterogeniškumo indeksas (AI)

Susijusios būklės/ligos.

Širdies ir kraujagyslių ligos: miokardo infarktas, insultas, hipertenzija

AKTUALI INFORMACIJA

Kaip širdį paveiks žiema?

Nespėliokite, o išsitirkite! Dabar pažangūs kraujo tyrimai, įspėjantys apie kraujagyslių uždegimą, „išprotėjusį“ cholesterolį, padidėjusį gliukozės kiekį ar širdies nepakankamumą, MEDICINA PRACTICA laboratorijoje atliekami perpus pigiau. Tiriant 50–89 metų amžiaus švedus…