Protrombino laiko tyrimas (SPA/INR)

Protrombino laikas yra vienas pagrindinių atrankinių kraujo krešėjimo sistemos tyrimų, naudojamas patikrinti kaip funkcionuoja kraujo krešėjimo sistema. Tyrimas naudojamas kraujo krešėjimo faktorių stokoms (tiek įgimtoms, tiek įgytoms) diagnozuoti, gydymo antikoaguliantais (varfarinu) stebėsenai, kepenų funkcijai įvertinti, sunkių ligonių, sergančių pavojingos krešėjimo ligos (diseminuotos intravaskulinės koaguliacijos sindromo) diagnostikai ir stebėsenai. Atrankos tikslu tyrimas dažnai atliekamas kartu su kitu krešėjimo tyrimu ADTL (aktyvinto dalinio tromboplastino laiku).

grįžti į sąrašą

6.00

Kam reikalingas tyrimas?

Protrombino laikas yra vienas pagrindinių atrankinių kraujo krešėjimo sistemos tyrimų, naudojamas patikrinti kaip funkcionuoja kraujo krešėjimo sistema. Tyrimas naudojamas kraujo krešėjimo faktorių stokoms (tiek įgimtoms, tiek įgytoms) diagnozuoti, gydymo antikoaguliantais (varfarinu) stebėsenai, kepenų funkcijai įvertinti, sunkių ligonių, sergančių pavojingos krešėjimo ligos (diseminuotos intravaskulinės koaguliacijos sindromo) diagnostikai ir stebėsenai. Atrankos tikslu tyrimas dažnai atliekamas kartu su kitu krešėjimo tyrimu ADTL (aktyvinto dalinio tromboplastino laiku).

Kada reikia atlikti tyrimą?

Tyrimas atliekamas:
1. rutininio pacientų ištyrimo metu;
2. asmenims, nevartojantiems geriamųjų antikoaguliantų, kuriems yra kraujavimo simptomų, tokių kaip kraujavimas iš nosies, kraujavimas iš dantenų, odos mėlynės, gausus ir/arba užsitęsęs menstruacinis kraujavimas, kraujas išmatose ir/arba šlapime, taip pat sunkių krešėjimo ligų, pasireiškiančių sąnarių skausmais ir judrumo apribojimais, regos sutrikimais, lėtinė mažakraujyste (anemija);
3. asmenims, kurie vartoja antikoaguliantus (varfariną) reguliariais intervalais siekiant išsiaiškinti paskirtos vaisto dozės efektyvumą. Tyrimo dažnumą nustato gydantis gydytojas atsižvelgdamas į išvestinio protrombino laiko rodiklio TNS (tarptautinio normalizuoto santykio) terapinį intervalą;
4. kartu su ADTL asmenims, besiruošiantiems chirurginėms intervencijoms kraujavimo rizikai įvertinti.

Koks mėginys tyrimui yra reikalingas?

Kraujas paimamas iš rankos venos.

Kaip pasiruošti tyrimui?

Specialaus pasiruošimo nėra. Jei tyrimas atliekamas varfarino stebėsenos tikslu, gydymo varfarinu nutraukti nereikia (vaistą reikia vartoti taip kaip paskirta gydytojo).

Ką reiškia mano rezultatai?

Protrombino laikas (PL) išreiškiamas sekundėmis, kartu pateikiami apskaičiuoti parametrai: krešėjimo faktorių aktyvumas procentais ir tarptautinis normalizuotas santykis (TNS, angl. INR).
PL ir TNS rezultatų padidėjimas (tuo pačiu aktyvumo procentais sumažėjimas) parodo susilpnėjusį kraujo krešėjimą. Gavus tokius rezultatus asmenims, kurie nevartoja antikoaguliantų, reikia atlikti papildomus tyrimus siekiant nustatyti/patikslinti PL pailgėjimo priežastis. PL igėja dėl kepenų ligų, vitamino K stokos, krešėjimo faktorių stokos.
Asmenų, kurie gydomi antikoaguliantais (varfarinu), stebėsenai naudojamas išvestinis PL rodiklis – TNS, kurio siektinos vertės gydant varfarinu yra nuo 2,0 iki 3,0. Šios vertės parodo, kad standartizuotomis sąlygomis matuojamas PL šiems asmenims yra 2-3 kartus ilgesnis nei nevartojančių vaistų. Pacientams, kuriems yra didelė kraujo krešulių rizika, TNS turėtų būti didesnis, maždaug 2,5-3,5. Gydančio gydytojo pareiga yra dozuoti vaistus taip, kad TNS reikšmės būtų optimalios atsižvelgiant į konkretaus paciento klinikinę būklę.
Alkoholis, įvairūs vaistai ir tam tikri maisto produktai gali lemti klaidingus PL rezultatus. Antibiotikai, aspirinas, cimetidinas pailgina PL, o barbitūratai, geriamieji kontraceptikai, pakaitinė hormonų terapija, vitaminas K (taip pat esantis multivitaminų sudėtyje) – trumpina. Tyrimo rezultatui įtakos gali turėti maistas, kuriame gausu vitamino K, pavyzdžiui, jautienos ar kiaulienos kepenys, žalioji arbata, brokoliai, avinžirniai, lapiniai kopūstai, itališki kopūstai, sojos produktai.

Susiję tyrimai

ADTL (aktyvinto dalinio tromboplastino laikas), fibrinogenas, D-dimerai

Susijusios būklės/ligos.

Kraujavimas, krešėjimo faktorių stokos, DIK sindromas, kepenų ligos, vitamino K stoka, antikoaguliantų vartojimas