Aprašymas
Kam reikalingas tyrimas?
Šarminės fosfatazės (ALP) tyrimas yra naudingas diagnozuojant kepenų ar kaulų ligas. Sergant kepenų ligomis, pažeistos kepenų ląstelės į kraują išskiria didesnį ALP kiekį. Šis tyrimas dažnai atliekamas siekiant nustatyti tulžies latakų užsikimšimą (obstrukciją), nes ALP aktyvumas ypač didelis ląstelėse, kurios susijungia ir sudaro kapiliarinius tulžies latakus.
Visos klinikinės būklės, turinčios įtakos kaulų augimui arba padidinančios kaulų ląstelių aktyvumą, gali turėti įtakos ALP koncentracijai kraujyje. Pavyzdžiui, ALP gali būti atliktas siekiant aptikti navikus, susijusius su kaulais arba Paget’o ligą. Kartais šis tyrimas atliekamas siekiant stebėti Paget’o ligos ar kitų kaulų ligų, pvz., vitamino D trūkumo, gydymą.
Kartu atliekamas GGT tyrimas padės atskirti kepenų ir kaulų ligas, nes šie fermentai yra padidėję abu tik sergant kepenų ligomis.
Kada reikia atlikti tyrimą?
ALP tyrimas skiriamas kartu su kitais kepenų funkcijos tyrimais (ALT, AST, GGT, bilirubinu) kepenų funkcijai įvertinti, kai yra kepenų pažeidimo simptomų: silpnumas ir nuovargis, apetito praradimas, pykinimas ir vėmimas, ascitas ir (arba) pilvo skausmas, gelta, tamsus šlapimas, šviesios išmatos, odos niežulys.
ALP tyrimas skiriamas kaulų ligoms įvertinti, kai yra šių simptomų: kaulų ir (arba) sąnarių skausmas, padidėjęs kaulų trapumas, kaulų iškraipymas.
Koks mėginys tyrimui yra reikalingas?
Kraujas paimamas iš rankos venos.
Kaip pasiruošti tyrimui?
Prieš mėginio paėmimą reikia susilaikyti nuo valgymo ne trumpiau nei 8 valandas Galima gerti tik vandenį.
Ką reiškia mano rezultatai?
Didelis ALP aktyvumas dažniausiai atsiranda dėl kepenų pažeidimo arba būklės, kuri padidina kaulų ląstelių aktyvumą. Jei kiti kepenų funkcijos tyrimai yra nenormalūs (padidėję), pvz., bilirubino, ALT, AST, tada ALP paprastai yra kepenų kilmės. Tačiau, jei kalcio arba fosforo koncentracija yra nenormali, o GGT aktyvumas normalus, greičiausiai ALP yra kaulų kilmės.
Jei klinikiniai simptomai ir kitų įprastinių tyrimų rezultatai neleidžia aiškiai nustatyti ALP aktyvumo padidėjimo priežasties, diferencinei kepenų ir kaulų ligų diagnostikai gali prireikti tirti ALP izofermentus.
ALP aktyvumas sergant kepenų ligomis paprastai yra padidėjęs, kaip ir kiti kepenų funkcijos rodikliai. Sergant kai kuriomis kepenų ligomis, pvz., uždegimu, ALP aktyvumas paprastai padidėja daug mažiau nei AST ar ALT aktyvumas. Jei tulžies latakai yra užsikimšę (dėl tulžies akmenų, randų dėl tulžies akmenų ar operacijos ar vėžio), ALP ir bilirubino kiekis paprastai padidėja daug daugiau nei AST ar ALT. ALP taip pat gali padidėti sergant kepenų vėžiu.
Kai kurios kaulų ligos gali padidinti ALP aktyvumą, pvz., Pageto liga (būdingas kaulų išsiplėtimas ir deformacija) ir kaulų vėžys. Sėkmingai gydant Paget’o ligą, ALP aktyvumas laikui bėgant sumažėja arba grįžta į normalų lygį. Jei organizmas reaguoja į kepenų ar kaulų vėžio gydymą, ALP aktyvumas turėtų sumažėti.
Po kraujo perpylimo ar vainikinių arterijų šuntavimo operacijos gali laikinai atsirasti mažas ALP aktyvumas. Sumažėjimo priežastis taip pat gali būti mažas cinko kiekis organizme. Labai reikšmingą nuolatinį ALP lygio sumažėjimą gali lemti hipofosfatazija – reta genetinė liga, sukelianti medžiagų apykaitos pokyčius kauluose.
Nėščioms moterims stebimas ALP aktyvumo padidėjimas kraujyje.
Laikinas ALP aktyvumo padidėjimas dažnai lydi kaulų lūžių gijimą.
Vaikams ALP aktyvumas yra didesnis dėl kaulų augimo, ypač augimo spurto metu paauglystėje (skirtingai mergaičių ir berniukų).
Kai kurie vaistai gali pakeisti ALP aktyvumą. Pavyzdžiui, geriamieji kontraceptikai gali sumažinti, o prieštraukuliniai vaistai – padidinti.
Susiję tyrimai
ALT, AST, GGT, bendrasis bilirubinas, tiesioginis bilirubinas, netiesioginis bilirubinas, kalcis, fosforas, vitaminas D
Susijusios būklės/ligos.
Kepenų ligos, hepatitai, tulžies takų obstrukcija, kaulų ligos, Paget’o liga