Skip to main content
ŽPV aukštos rizikos 14 genotipų tyrimas (16; 18; 31; 33; 35; 39; 45; 51; 52; 56; 58; 59; 66; 68) (PGR)

ŽPV aukštos rizikos 14 genotipų tyrimas (16; 18; 31; 33; 35; 39; 45; 51; 52; 56; 58; 59; 66; 68) (PGR)

Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra vienas pagrindinių gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnių ir viena iš labiausiai paplitusių lytiniu keliu perduodamų infekcijų. Yra žinoma apie 118 viruso atmainų (genotipų), iš kurių apie 40 plinta lytiniu keliu ir infekuoja lyties organų gleivines. Gleivinių ŽPV pagal specifinius genomo skirtumus suskirstyti į: aukštos, žemos ir nenustatytos rizikos virusus. Šiuo metu aukštos rizikos grupei priskiriami ŽPV genotipai: 16, 18, 26, 31, 33, 35, 39, 45, 51, 52, 53, 55, 56, 58, 59, 66, 68, 73, 82. Būtent šie virusai ir sukelia gimdos kaklelio, vulvos ląstelių pakitimus.

grįžti į sąrašą

55,00 

Aprašymas

Žmogaus papilomos virusas yra virusinė infekcija, kuri žmogaus organizme gali išbūti daug metų. Tačiau, veikiant tam tikriems veiksniams liga gali suaktyvėti ir jos pagrindu sukeliami įvairūs susirgimai: kvėpavimo takų ir odos bei lytinių organų sistemų ligos. Kai kurios žmogaus papilomos viruso rūšys pasižymi onkogeninėmis ypatybėmis, todėl dažnai šis virusas sukelia skirtingų stadijų ikivėžinius ar vėžinius susirgimus.

Viruso perdavimas ir užkrečiamumas, rizikos veiksniai

Ligą gali įtakoti dažnas lytinių partnerių keitimas ar net lytinių santykių turėjimas su žmogumi, kuris dažnai keičia juos keičia, tačiau ligos sukėlėjai gali patekti net ir turint vieną partnerį. Nusiilpęs organizmo imunitetas, nėštumo nutraukimai, kitos lytiniu būdu plintančios ligos – taip pat rizikos veiksniai. Liga užsikrėsti ir ją nešioti gali įvairių amžiaus grupių asmenys, abiejų lyčių atstovai turi tokias pačias galimybes susidurti su šiuo virusu. Dažniausiai liga perduodama lytinių santykių metu, tačiau yra ir kitų būdų: mama gimdydama gali užkrėsti kūdikį; užsikrėtimo per kraują galimybė nėra nustatyta, tačiau yra randama viruso sukėlėjų ant medicininių instrumentų, todėl galimi atvejai užsikrėsti per odą, gleivinių mikrotraumas. Yra atvejų, kai sergantys žmonės net nežino, jog yra šio viruso nešiotojai ir taip užkrečia kitus, kadangi jiems nepasireiškia jokie ligai būdingi simptomai, nesijaučiama neįprastai.

Virusas aptinkamas beveik visų moterų, sergančių gimdos kaklelio vėžiu (ši vėžio forma mūsų šalyje yra antroje vietoje pagal sergamumą), organizme, todėl mokslininkai atlikę daug tyrimų daro išvadas, jog infekcija įtakoja šiuos susirgimus. Ši vėžio forma vis dažniau aptinkama ne tik vyresnio amžiaus moterims, bet ir jaunoms merginoms, todėl ieškant išeičių buvo sukurta vakcina, galinti padėti apsisaugoti nuo šios ligos. Deja, kol kas visuomenė į tai žiūri įtariai, kadangi skiepo vakcina kainuoja didelę pinigų sumą, be to, reikia ne vienos, o kelių procedūrų. Virusas skirstomas į mažos ar didelės onkologinių susirgimų rizikos veiksnius. Mažos rizikos tipui priskiriamos kvėpavimo takų ligos, odos karpos, lytinių organų pažeidimai, didelės – vėžiniai šių kūno vietų, organų susirgimai.

Pasireiškiantys susirgimai

Ar pasireikš tam tikri ligos simptomai priklauso nuo organizmo imuninės sistemos: dažnai sistema sėkmingai susitvarko su į kūną patekusia infekcija, tačiau, jeigu organizmas yra nusilpęs, nebus pajėgus su ja susidoroti. Tuomet žmonėms atsiranda skirtingi susirgimai, priklausantys nuo patekusio viruso rūšies ir lokalizacijos. Papilomos viruso sukeliami susirgimai:

  • Papilomatozė pasireiškia ant kvėpavimo takų, kuomet ant kvėpavimo organų gleivinės atsiranda papilomos, dažniausiai tai gerybinės kilmės navikai. Tačiau, priklausomai nuo papilomų dydžio jos gali sukelti sunkumų kvėpuojant ar supiktybėti, dėl ko pradeda vystytis plaučių ląstelių vėžys.
  • Virusas įtakoja karpų atsiradimą, kurios gali būti įvairių dydžių, iškilios ar lygios su oda. Jos gali atsirasti po vieną arba iš karto kelios, gali lokalizuotis ant delnų, padų, kitų odos paviršių.
  • Piktybinės viruso formos – genitalijų karpos ir vėžiniai susirgimai. Tokios karpos atsiranda ant lytinių organų išorės, moterims gali pasireikšti ant gimdos kaklelio. Virusas gali būti gimdos kaklelio ar plaučių plokščiųjų ląstelių vėžio sukėlėjas.

Kaip galima apsisaugoti?

Be abejo, pirmiausia svarbu stiprinti savo imuninę sistemą, vengti lytinių partnerių keitimo. Kadangi kol kas nėra priemonių, gebančių efektyviai kovoti su virusu, todėl vienas patikimiausių būdų norint to išvengti – skiepai. Yra dvi skiepų rūšys: cervarix ir silgard. Kiekviena iš šių vakcinų turi būti skiepyta tris kartus. Vakcinos skiepai efektyviausi, kai atliekami paauglėms mergaitėms, neturėjusioms lytinių santykių. Tačiau galima skiepyti ir vyresnes moteris, prieš tai pasitarus su gydytoju ir atlikus reikalingus tyrimus. Taip pat nereikėtų pamiršti vyrų skiepijimo, kadangi žmogaus papilomos virusas sukelia ne tik gimdos, bet ir gerklės, nosies, gerklų, plaučių vėžį.