Silpnesnes širdis virpina orų frontai

Žinant savo širdies būklę atlaikyti vasaros karščius gali būti žymiai ramiau. Tai padeda padaryti ne tik lipidograma, bet ir jautriojo C-reaktyvinio baltymo tyrimas.

Netikėtai krūtinę tarsi užgulė meška, širdis šokinėja, pila šaltas prakaitas, pykina – nuo minties apie infarktą apima panika… Geriau tokių pojūčių niekuomet nesulaukti.

Bet gerai žinome, kad net 54–55 proc. Lietuvos žmonių mirčių sudaro netektys nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Todėl verčiau reguliariai pasitikrinti savo organizmo „variklio“ atsparumą.

Tai ypač aktualu prasidėjus šiltajam sezonui. Mokslininkai daro prielaidą, kad širdies ir kraujagyslių ligos paaštrėja besikeičiant orų frontams, atplūdus karščio bangai. Tuomet pastebimas didesnis infarktų, insultų bei kitų susirgimų skaičius.

Aišku, atmosferos slėgio ir temperatūros pokyčiams labiau jautrūs širdininkai, sergantys diabetu, nutukę pacientai. Bet ekstremaliomis sąlygomis širdis gali pradėti streikuoti ir iš pažiūros sveikiems žmonėms.

Širdies ir kraujagyslių ligų grėsmę anksti padeda pastebėti kraujo tyrimai. Štai lipidograma išsamiai parodo bendrojo, gerojo (didelio tankio), blogojo (mažo tankio) cholesterolio ir trigliceridų kiekį. Taip sužinoma, kiek blogųjų kraujo riebalų prisikaupė kraujagyslėse.

Jautriojo C-reaktyvinio baltymo (hs-CRB) tyrimas atskleidžia dar ankstyvesnį širdies ligų pranašą – kraujagyslių uždegimą. Jeigu žmogus neserga ūmia infekcija, o C-reaktyvinio baltymo padaugėja, galime įtarti aterosklerozę ir galimas komplikacijas: infarktą, insultą ir kt.