Sergančiųjų širdies nepakankamu gyvenimą galima gerokai pratęsti, kai ši mirtinai pavojinga liga ištiriama anksti. Viena efektyviausių diagnostikos priemonių – iš kraujo mėginio atliekamas NT-pro BNP tyrimas.

Kada ir vaistai būna bejėgiai   

Specialistų pastebėjimu, vėlai nustatyto širdies nepakankamumo gydymas – lyg uždelsto vėžio prognozė. Išsivysčius šiai ligai širdis nebepajėgia tinkamai varinėti kraują. Tuomet nukenčia kiti gyvybiškai svarbūs organai, įvairiose kūno dalyse kaupiasi skysčiai.

Blogiausia, kad širdies nepakankamumui lėtai progresuojant ligonis dažnai nejaučia jokių sveikatos pablogėjimo požymių. Klaidina ir tai, kad dusulį, fizinio krūvio netoleravimą, nuovargį, retą pulsą, kojų patinimus sukelia ir kitos ligos. Tokie negalavimai neretai priskiriami senėjimo procesui.

Tai, kad serga širdies nepakankamumu, daugelis pacientų sužino tik paūmėjus ligai, kai netikėtai atsiduria medikų rankose. Beveik pusė buvusių hospitalizuotų ligonių su gyvenimu atsisveikina per artimiausius penkerius metus. Sulaukus kritinės būklės ir medikamentai būna bejėgiai.

Lemtingas atsakymas – per keliolika minučių 

Įtarus širdies nepakankamumą Lietuvoje įprasta atlikti elektrokardiogramą, krūtinės ląstos rentgenogramą, ultragarsinį tyrimą. Tačiau išsivysčiusiose šalyse pirmiausia iš kraujo mėginio atliekami BNP ar NT-pro BNP tyrimai. Laikoma, kad tokie tyrimai yra efektyviausias širdies nepakankamumo diagnostikos būdas – pakankamai specifinis, tikslus ir greitas.

Jei ištyrus kraują randama natriuretinių peptidų, reiškia pacientas serga širdies nepakankamumu. Šios aktyvios medžiagos išsiskiria tik tada, kai širdies raumuo patiria perkrovą ir silpsta.

Gavęs BNP ar NT-pro BNP tyrimo duomenis šeimos gydytojas gali aiškiai matyti, ar pacientui reikia kardiologo pagalbos. Tokie tyrimai ypač reikalingi kiekvienam į ligoninę atvežtam dūstančiam ligoniui. Paėmus kraujo jau po 10–20 brangių gydymui minučių galima aiškiai nustatyti tikėtiną diagnozę.

Įtraukė į profilaktinių tyrimų penketuką  

Ištiriant natriuretinių peptidų koncentraciją kraujyje galima diagnozuoti tiek ūminį, tiek lėtinį širdies nepakankamumą. Be to, šis kraujo tyrimas padeda kontroliuoti paskirto gydymo efektyvumą bei tikslinti ligos vystymosi prognozę. Pasak specialistų, jei gydant natriuretinių peptidų koncentracija sumažėja, tai rodo, kad organizmas turi dar nemažai gyvybinių rezervų.

Labai svarbu, kad tokie kraujo tyrimai efektyviai taikomi ir rizikos grupės pacientų profilaktinei patikrai. Prieš kurį laiką JAV Teksaso universiteto Pietvakarių medicinos centro kardiologai paskelbė efektyviausią penkių tyrimų komplektą, galintį padėti efektyviau kovoti su didžiuliu mirtingumu nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Amerikiečių mokslininkų sudarytame rinkinyje atsidūrė ir NT-pro BNP tyrimas.

Pavojų augina ir koronavirusas

Kaip tvirtina kardiologai, širdies nepakankamumas gresia vienam iš penkių žmonių, peržengusių keturiasdešimties metų amžiaus ribą. Pavojų susirgti širdies nepakankamu didina išgyventas miokardo infarktas, aukštas kraujospūdis, širdies vožtuvų, jos raumens ligos, cukrinis diabetas ir kt.

Dažniausiai nusilpsta vyresniojo amžiaus žmonių širdys. Susirgus šia liga jaunesniame amžiuje galimybė sulaukti senatvės labai sumažėja.

Lietuvoje širdies nepakankamumu serga apie 130 tūkst. pacientų. Jiems ypač pavojingas ir naujasis koronavirusas.

 

Nuotraukos šaltinis: https://www.aloeveraforever.fr/quand-sagit-il-dune-crise-cardiaque-10-symptomes-dattaque-cardiaque-7-conseils-pour-aider-au-retablissement/