COVID-19 banga dėmesio centre, bet kitos pavojingos ligos niekur nedingo. Pats laikas profilaktiškai atlikti svarbius kraujo tyrimus, kurie leidžia įvertinti skydliaukės hormonų gamybą ir prostatos vėžio riziką.

—-

Skydliaukės hormonus, antimikrosominius antikūnus (ATPO) PSA ir laisvą PSA daug pigiau galima išsitirti iki vasario pabaigos „Medicina practica“ laboratorijoje.      

Onkologai dar pernai rudenį mušė pavojaus varpus, kad daugėja užleistu prostatos vėžiu sergančių ligonių, nes dėl COVID-19 ankstyvosios patikros programa buvo ženkliai susitraukusi. Vis tik pavojingų lėtinių ligų šuolį gali paskatinti ne tik pandemijos metu susilpnėjusi jų prevencija, bet ir užsitęsęs stresas.

Sutrikus skydliaukei silpnėja ir imunitetas

Ilgalaikiam stresui ypač jautri kaklo priekyje esanti drugelio formos skydliaukė, gaminanti į kraują išsiskiriančius gyvybiškai svarbius hormonus. Kai sutrinka jų gamyba, gresia pragarėlis: gali kamuoti nerimas ar užklupti depresija, apimti šalčio baimė, keistis svoris, permušti širdį, slopti seksualumas, vysti grožis ar kt.

Mažytė skydliaukė – lyg organizmo sargas. Nuo pat žmogaus gimimo ji reguliuoja medžiagų apykaitą, energijos panaudojimą ir saugojimą. Skydliaukė skatina psichinį ir fizinį vystymąsi. Nuo jos hormonų priklauso širdies, smegenų, kepenų, inkstų, lytinių ir kitų svarbių organų veikla, nėštumo eiga.

Kai žmogų apima stresas, skydliaukė aktyviau išskiria hormonus, kurie padeda įveikti išorinius dirgiklius. Jei stresas tęsiasi ilgai, endokrininės sistemos, kurios dalimi yra skydliaukė, veikla sutrinka. Tai atsiliepia imunitetui – jis silpnėja, todėl sunkiau būna atlaikyti virusų ir bakterijų atakas.

Skydliaukės hormonų gamybos sutrikimą gali lemti ne tik lėtinis stresas, bet ir autoimuninės reakcijos, infekcijos, jodo stygius ar perteklius, padidinta radiacija, paveldimumas, įtemptas darbas, oro tarša ar dalis buityje esančių cheminių medžiagų. Didesnis krūvis skydliaukei tenka ir prasidėjus žiemos šalčiams.

Laiku įspėja tik kraujo tyrimai

Skydliaukės hormonų gamybos sutrikimai iš pradžių sunkiai pastebimi, o vėliau išryškėję neretai supainiojami su kitų ligų simptomais. Be to, žmonės dažnai klaidingai mano, kad sergant skydliaukė būtinai turi skaudėti ar padidėti.

Anksti nustatyti skydliaukės hormonų gamybos sutrikimus leidžia tik pažangūs kraujo tyrimai. Sveiko žmogaus tireotropinio hormono (TTH) rodiklis svyruoja tarp 0,4 ir 4 mIU/l. Šio rodiklio normos ribos nėščiosioms, vaikams ir vyresniems asmenims skirtingos. Skydliaukės veiklai vertinti kraujyje tiriami ir laisvojo tiroksino bei laisvojo trijodtironino rodikliai.

Skydliaukės hormonų tyrimai svarbūs ne tik profilaktiškai. Jie padeda stebėti ir ligos eigą. Taip pat svarbu atlikti antikūnų prieš skydliaukės audinį (ATPO) tyrimą. Antikūnų suradimas lemia gydymo taktikos ar prevencijos priemonių parinkimą, skydliaukės veiklos stebėjimo dažnumą.

Skydliaukės hormonus patariama išsitirti visiems žmonėms, sulaukusiems 35 metų amžiaus. Per vėlai diagnozavus skydliaukės veiklos sutrikimus gali tekti gydyti ne vieną itin svarbų organą.

Kaip apginti vyriškumą

Lėtinis stresas taip pat gali būti prostatos vėžio skatintojas. Ši onkologinė liga grasina ne tik vyro lytiniam pajėgumui, darbingumui, bet ir gyvybei. Prostatos vėžio priežastys taip pat siejamos su paveldimumu, netinkama mityba ar aplinkos užterštumu.

Prostatos vėžys neturi jokių specifinių požymių, todėl ypač svarbu atlikti profilaktinius kraujo tyrimus – nustatyti PSA (prostatos specifinio antigeno) ir laisvo PSA kiekį.

Moderni diagnostika leidžia sėkmingai aptikti šią ligą ankstyvoje stadijose. Tuomet galima efektyviai gydyti ir padėti išsaugoti vyriškumą. Tai patyrė daugybė vyrų, kurie buvo ištraukti iš prostatos vėžio mirtinų gniaužtų. Daliai pacientų net neprireikia gydymo – jie tik stebimi ir reguliariai ištiriami.

Prostatos vėžys gali progresuoti labai lėtai. Vis tik daliai vyrų jis būna agresyvus, ligai išplisti užtenka pusmečio ar pusantrų metų. Jei prostatos vėžys pastebimas per vėlai, medikams belieka stengtis bent pratęsti ligonio gyvenimą.

PSA išsitirti turėtų kiekvienas vyras, sulaukęs 40 m., sulaukęs 45 m. – kartą per metus, o sulaukęs 50 m. amžiaus – 2 kartus per metus. Dar tikslesnį atsakymą duoda kartu ištirtas laisvas PSA.

Tai nesudėtingas ir neskausmingas tyrimas – kraujas imamas iš venos alkūnės linkyje. Ypač svarbu anksti išsitirti tiems, kurių šeimoje pirmos eilės giminaičiams buvo diagnozuotas ne tik prostatos, bet ir kiaušidžių, krūties, kasos vėžys ar melanoma.

Beje, padidėjęs PSA kiekis dar nerodo, kad užklupo vėžys, nes taip būna esant gerybiniam prostatos išvešėjimui ar prostatitui. Todėl diagnozei tikslinti atliekami kiti tyrimai.