Per daug prie ekrano vaikystėje praleistas laikas gali blogai atsiliepti sveikatai suaugus – didėja širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto, antsvorio rizika. Vaiko organizme prasidedančius pokyčius laiku padeda pastebėti kompleksiniai kraujo tyrimai.
Ligos užuomazgos – jauname amžiuje
Aukštas kraujo spaudimas, antsvoris, blogi cholesterolio rodikliai, per didelis gliukozės kiekis – tokį būklių kompleksą gydytojai vadina metaboliniu sindromu. Šis negalavimas dažniau užklumpa vyresnio amžiaus žmones, bet dabar nustatomas jau ir antsvorio turintiems ar nutukusiems vaikams. Akivaizdu, kad tokios būklės skatina širdies ligų epidemiją, didina insulto, diabeto riziką.
Naujosios Zelandijos Otago universitetas praeitą mėnesį žurnale „Pediatrics“ paskelbė tyrimo rezultatus, kurie leidžia kalbėti apie tai, kad metabolinio sindromo užuomazgos prasideda jauname amžiuje. Daroma prielaida, kad jis labiau gresia žmonėms, kurie vaikystėje daugiau žiūrėjo televizorių.
Kaip nurodė universitetas, išanalizavę beveik 900 tyrimo dalyvių duomenis mokslininkai nustatė, kad tie žmonės, kurie būdami 5–15 metų daugiau žiūrėjo televizorių (vidutiniškai šiek tiek daugiau nei dvi valandas per darbo dieną), dažniau sirgo minėtomis ligomis sulaukę 45 metų.
Metabolinis sindromas dažniau pasireiškė vyrams nei moterims – atitinkamai 34 ir 20 procentų.
Išvados patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendaciją, kad vaikams reikėtų apriboti pramoginį laiką prie ekrano.
Paveikia kiekvieną organą
Gydytojai iš savo praktikos pastebi, kad sėdėjimas prie televizoriaus ar kompiuterių ekranų vaikams nieko gero neatneša, nes auga svoris, mažėja fizinis aktyvumas, blogėja mityba ir kt. Štai naujausiais Higienos instituto duomenimis, mūsų šalyje 2021–2022 mokslo metais tik apie 64 proc. 7–17 metų vaikų buvo normalaus kūno svorio. Antsvorio ir nutukimo problema toliau auga.
Specialistai dažnai įspėja, kad nutukimas paveikia kiekvieną organą, o perspektyvoje skatina širdies ir kraujagyslių, medžiagų apykaitos ligas, cukrinį diabetą, kai kuriuos vėžinius susirgimus ir kt.
Pritrūksta vitamino D ir geležies
Nutukimo problema palieka neatsakytų klausimų, o moksliniai tyrimai atskleidžia netikėtus šios lėtinės ligos vystymosi aspektus. Vis daugiau duomenų rodo, kad tunkantys vaikai susiduria su didesne gyvybiškai svarbaus vitamino D stokos rizika. Jo stygiaus problema labai dažna. Beje, nutukusiems moksleiviams šio vitamino stokos rizika padidėja ir brendimo metu.
Toliau diskutuojama, ar vitamino D stoka gali paskatinti antsvorio didėjimą ir nutukimą. Kaip žinoma, kad jis svarbus ne tik kaulų būklei, bet ir daugeliui organizme vykstančių fiziologinių procesų, gliukozės ir riebalų apykaitai, estrogenų sintezei, imuninei sistemai, psichinei būklei.
Kai trūksta šio saulės vitamino, net ir jauniems žmonėms gali keistis kaulų struktūra, mažėti raumenų jėga, didėti cukrinio diabeto, aukšto kraujospūdžio pavojus, kisti kiaušidžių veikla ir kt.
Antsvorio turintys ar nutukę moksleiviai daug dažniau rizikuoja ir dėl geležies stokos. Jos pasekmė – gyvybines jėgas išsunkianti anemija. Dažniausiai ši bėda užklumpa 12–16 metų moksleivius.
Išsitirti – ne dėl „varnelės“
Akivaizdu, kad vaikų profilaktinei patikrai vien bendro kraujo tyrimo nebepakanka, jei norima pasitikrinti ne dėl „varnelės“. „Medicina practica“ medicininių tyrimų laboratorijos specialistai yra pasiūlę išeitį, kaip galima tirti moksleivių sveikatą išsamiau . Buvo sudarytas svarbių tyrimų komplektas, kuris kasmet nuo liepos iki rugsėjo pabaigos atliekamas su nuolaida. Tik vieną kartą paėmus kraujo iš venos atliekami 6 tyrimai. Į šį komplektą taip pat įtrauktas šlapimo tyrimas.
Prisiminkime, kodėl svarbu profilaktiškai atlikti tokius tyrimus moksleiviams ir jaunesnio amžiaus vaikams.
Bendras kraujo tyrimas – tai atskaitos taškas įvertinant sveikatos pokyčius. Jis parodo daug kraujo sudėties parametrų: leukocitus, hemoglobiną, eritrocitus, trombocitus, limfocitus ir kt. Jų pokyčiai įspėja apie įvairias infekcijas, uždegimus, įsibėgėjusią anemiją. Įtarus ligą reikia išsitirti išsamiau. Vis tik net ir geri bendrojo kraujo tyrimo atsakymai dar negarantuoja, kad vaikas yra sveikas. Pavyzdžiui, jam gali trūkti vitaminų ar mineralų.
Bendras baltymo tyrimas leidžia įvertinti bendrą organizmo, mitybos būklę, patinimus. Baltymai kraujyje atlieka detoksikacijos, transportavimo ir imuninę funkcijas. Bendro baltymo kiekis tiriamas diagnozuojant ir gydant kepenų, inkstų, kaulų čiulpų ligas, medžiagų apykaitos ar mitybos sutrikimus.
Gliukozės tyrimas – energijos šaltinio rodiklis, perspėja dėl cukrinio diabeto. Jeigu kraujyje nustatomas per didelis gliukozės kiekis, šį tyrimą reikia pakartoti. Per metus cukriniu diabetu mūsų šalyje suserga apie 100 vaikų, dažniausiai 8–12 metų amžiaus.
Kalcio tyrimas parodo kaulų, dantų būklę. Kalcis taip pat labai reikalingas nerviniams impulsams perduoti, kraujui krešėti, virškinimo fermentams gaminti ir kt.
Feritino tyrimas padeda anksti pastebėti geležies stokos anemijos grėsmę. Trūkstant geležies jaučiamas nuovargis, silpnumas, mieguistumas, širdies plakimas, trūksta oro fizinio krūvio metu, skauda galvą, sumažėja dėmesio koncentracija. Bendrasis kraujo tyrimas gali parodyti jau geležies stokos mažakraujystę, kai liga atsiskleidžia visa savo jėga.
Vitamino D tyrimas – imuninės sistemos atspindys. Vitaminas D yra svarbus daugeliui organizme vykstančių fiziologinių procesų, kaulų būklei, gliukozės ir riebalų apykaitai, estrogenų sintezei ir kt. Kai trūksta šio saulės vitamino, net ir jauniems žmonėms gali keistis kaulų struktūra, mažėti raumenų jėga, didėti cukrinio diabeto, aukšto arterinio kraujospūdžio ir nutukimo pavojus, kisti kiaušidžių veikla ir kt.
Šlapimo tyrimas padeda įvertinti inkstų ir šlapimo takų veiklą, diagnozuoti kitų organų ar sistemų ligas.
Medikai ragina profilaktiškai pasitikrinti sveikatą nelaukiant rudens. Jei bus nustatyti sveikatos sutrikimai, dar turėsite laiko imtis reikiamų priemonių. Pradėkite naujus mokslo metus sveiki!
Puikus pasiūlymas + dovanos iki 2023.09.29: https://medicinapractica.lt/kontroliuokite-vaiko-sveikatos-bukle/
