Skip to main content

Atrodo, kad vaikams „ilgojo kovido“ rizika mažesnė nei suaugusiesiems – tai parodė naujas JAV mokslininkų tyrimas. Pastebimi keli būdingesni požymiai: miokarditas, kepenų fermentų sutrikimai, plaukų slinkimas, odos bėrimai ir viduriavimas. Tačiau panašius į pokovido sindromo simptomus kenčia ir dalis COVID-19 nesirgusių vaikų. Kodėl taip būna?

 Buvo išgąsdinę tėvus

Dalis persirgusių COVID-19 liga žmonių dar ilgai skundžiasi įvairiais sveikatos sutrikimais. Pacientai jaučiasi pavargę, praranda uoslę ir skonį, viduriuoja, jiems svaigsta galva, greitai plaka širdis, skauda sąnarius ar raumenis, apima depresija ir kt. Kiekvienas žmogus „ilgąjį kovidą“ kenčia skirtingai. Tėvus ypač gąsdina, kad su pokovidinio sindromo reiškiniu susiduria ir vaikai.

Kaip primenama žurnale „Scientific American“, pandemijos pradžioje atlikti tyrimai rodė nerimą keliančius skaičius: vienoje apžvalgoje teigiama, kad užsitęsęs COVID-19 gali paveikti net 66 proc. vaikų. Dabar jau sutariama, kad ši rizika žymiai mažesnė.

Daugiau rizikos mažiems vaikams

Gydytojai pabrėžia, kad labai svarbu išsiaiškinti, kaip COVID-19 paveikia vaikų sveikatą tiek ūmaus susirgimo metu, tiek ilguoju laikotarpiu. Ką tik žurnale „JAMA Pediatrics“ buvo paskelbti naujo, kol kas didžiausio šios srities tyrimo, kurį atliko JAV Nacionaliniai sveikatos institutai, rezultatai. Jie leidžia daryti prielaidą, kad pokovidinio sindromo rizika vaikams, matyt, yra mažesnė nei suaugusiesiems. Vis tik mažųjų pacientų pokovidinio sindromo atvejų daugiau nei dėl ūmaus COVID-19 į ligoninę paguldytų vaikų.

Panašu, kad „ilgasis kovidas“ labiau gresia jaunesniems nei penkerių metų vaikams, sergantiems sunkiomis lėtinėmis ligomis ir tiems, kurie dėl COVID-19 infekcijos buvo paguldyti į intensyviosios terapijos skyrių.

Išskyrė būdingus simptomus

Pasak projektui „RECOVER Pediatric Electronic Health Records Cohort“ vadovavusios Kolorado vaikų ligoninės infekcinių ligų specialistės Suchitros Rao, daugelis simptomų, kuriuos „ilguoju kovidu“ patiria vaikai, yra panašūs į suaugusiųjų. Tačiau yra keletas būdingesnių – tai miokarditas, kepenų fermentų sutrikimai, plaukų slinkimas, odos bėrimai ir viduriavimas.

Tyrėjai pastebėjo, kad su šia infekcija taip pat labiausiai susiję uoslės ir skonio praradimas, krūtinės skausmas, karščiavimas ir šaltkrėtis, nuovargis, ūminis kvėpavimo sutrikimas, raumenų uždegimas.

Šiame projekte buvo panaudoti arti 660 tūkst. vaikų elektroniniai sveikatos įrašų duomenys nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d.. Beveik 60 tūkst. pacientų testai buvo teigiami.

Gydytojai ištyrė būkles, simptomus ir vaistus, susijusius su pokovido sindromu, pasireiškusiu per 1–6 mėnesius po testavimo.

Negalavimus sukelia ir stresas

Britų ir danų mokslininkai, pernai ir šiemet savo tyrimų rezultatus publikavę žurnale „Lancet Child & Adolescent Health“, atkreipė dėmesį į labai įdomų dalyką – pokovido sindromo simptomus jaučia ir tam tikra dalis COVID-19 nesirgusių vaikų. Vienas iš paaiškinimų – jie sirgo kitomis virusinėmis infekcijomis. Tačiau svarstoma ir tai, kad vaikai pandemijos metu patyrė emocinių sunkumų, o tai gali virsti ir fiziniais negalavimais. Pavyzdžiui, depresija gali pasireikšti kaip nuovargis. Abu simptomai yra dažni „ilgojo kovido“ požymiai.

Gerai žinoma, kad lėtinis psichologinis stresas ne tik sukelia psichikos ar psichosomatinius sutrikimus, bet ilgainiui silpnina imunitetą, paskatina kraujotakos, odos, endokrinines, virškinimo ir kitas ligas. Vilniaus universiteto mokslininkai yra nustatę, kad karantino metu per 18 proc. vaikų ir paauglių susidūrė su labai didelėmis emocinėmis problemomis.

Todėl norint išsiaiškinti tikrąją vaiko negalavimo priežastį geriausia atlikti išsamius laboratorinius tyrimus. Kai jie atliekami reguliariai, galima pastebėti vitaminų, mineralų stygių ar dar tik artėjančią ligą. Kuo anksčiau tai nustatoma, tuo didesnė galimybė lengviau išsaugoti vaiko sveikatą.