Saugotės mikrobų? O net neįtariate, kad jų trilijonai įsikūrę žmogaus kūno išorėje ir viduje – ypač žarnyne. Šių mikroorganizmų bendruomenė vadinama mikrobiomu arba mikrobiota. Daugėja įrodymų, kad tai – mūsų sveikatos skydas. Žarnyno mikrobus nuo šiol galima išsitirti ir Lietuvoje – Medicina practica laboratorijose.

Ne įsibrovėliai, o naudingi kolonistai

Bakterijos, virusai, grybeliai, protistai, archėjos – net per 100 trilijonų mikroorganizmų gali gyvuoti mūsų žarnyne, burnoje, lytiniuose organuose, kvėpavimo takuose, ant odos ir kt. Daugelis iš jų yra mums naudingi.

Mūsų kūno mikrobai dažniausiai nėra įsibrovėliai, o naudingi kolonistai. Jie organizme pradeda apsigyventi jau tuomet, kai vaisius dar būna įsčiose. Mikroorganizmai sudaro sudėtingą ekosistemą ir sukuria specialią terpę, turinčią didžiulę įtaką sveikatai.

Tokia žmogaus mikrobų bendrija vadinama mikrobiota, o jos visi genai – mikrobiomu.

Proveržis žmogaus mikrobiomo tyrimuose įvyko visai neseniai. Didelį impulsą davė JAV Nacionalinių sveikatos institutų Žmogaus mikrobiomo projektas, vykdytas 2007–2014 metais. Dabar jau gerai žinoma, kad kiekvienas iš mūsų turi labai individualų mikrobiomą. Jis yra būtinas žmogaus raidai, imunitetui ir mitybai.

Į mūsų kūną jau žvelgiama kaip į vieną superorganizmą, sudarytą iš žmogaus ir mikrobų ląstelių.

Kaip teigia Kolorado universiteto (JAV) mokslininkai, kiekvienoje ląstelėje turime apie 20–25 000 genų, o žmogaus mikrobiomas jų gali turėti 500 kartų daugiau. Be to, mikrobų gebėjimas greitai daugintis, apsikeisti genais ir prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių suteikia jiems ir jų šeimininkams nepaprastų sugebėjimų, kuriuos tik dabar pradedame suvokti.

Dėmesio centre – žarnyno mikrobiomas

Tinkamai funkcionuojantis mikrobiomas mūsų sveikatą gina tarsi skydas. Neatsitiktinai dėmesio centre pirmiausia atsidūrė žarnyno mikrobai.

Dabar su žarnyno mikrobiomo pusiausvyros sutrikimu siejami lėtiniai uždegimai, nutukimas, diabetas, dirgliosios žarnos sindromas, neurologiniai sutrikimai, širdies ir kraujagyslių, kepenų, vėžiniai susirgimai ir kt. Ne veltui senovės graikų gydytojas Hipokratas aiškino, kad visos ligos prasideda žarnyne.

Gerai funkcionuojantis žarnyno mikrobiomas ne tik padeda reguliuoti imunitetą, bet gali slopinti patogeninius mikrobus. Štai šiemet Floridos universiteto (JAV) tyrėjai nustatė specifines žarnyno bakterijų rūšis, kurios, atrodo, vaidina svarbų vaidmenį neurodegeneracinių ligų – Alzheimerio, Parkinsono ir motorinių neuronų – raidai. Taip pat paaiškėjo, kad kitos tam tikros bakterijų rūšys gali gaminti junginius, kurie neutralizuoja patogenus.

Gali būti, kad ir autoimuninės ligos šeimose perduodamos ne tik paveldint DNR, bet ir mikrobiomą.

Aišku, kad žarnyno mikrobai neatsiejami nuo maisto virškinimo proceso. Be to, jie padeda sintezuoti labai svarbius vitaminus A, B12, K, tiaminą ir riboflaviną. Žarnyno mikrobiomas taip pat siejamas ir su pacientų reakcija į vaistus.

Mikrobiomas keičiasi visą gyvenimą 

Žarnyno mikrobiotos stiprybė – didelė mikrobų įvairovė ir gausa, kurią reikia saugoti. Daugiausia čia klesti bakterijos. Prieš porą metų Harvardo medicinos mokyklos (JAV) tyrėjai, analizuodami 2100 mėginių, žarnyno mikrobiome nustatė per 22 milijonus bakterijų genų. Apie 50 proc. jų buvo unikalūs ir būdingi konkrečiam asmeniui.

Žarnyno mikrobiomo raida greita per pirmuosius ar dvejus vaiko gyvenimo metus dėl motinos piene esančių mikrobų, aplinkos ir kitų veiksnių. Jis stabilizuojasi sulaukus maždaug trejų metų, tačiau keičiasi visą gyvenimą. Mikrobiomo įvairovė senstant mažėja. Tam įtakos turi ir streso atakos, ilgalaikės dietos, antibiotikai ir kt.

Jei žarnyno mikrobiotos pusiausvyra sutrinka ar pradeda silpti, gali pradėti plėstis patogeniškų ar tokiais tapusių mikrobų kolonijos.

Mikrobiomo balansą padeda palaikyti sveikas gyvenimo būdas, subalansuota mityba. Pavyzdžiui, tyrimai parodė, kad žmonių, kurie kas savaitę suvalgo bent 30 augalinių elementų (sėklų, grūdų, riešutų ir kt.), žarnyne yra daugiau bakterijų. Vis tik reikia atsiminti, kad pora asmenų gali valgyti tą patį maistą, o mikrobiomo pokyčiai skirsis. Tad kiekvienam žmogui reikia individualių rekomendacijų.

Ką parodo žarnyno mikrobų tyrimas?

Naujų žinių apie žmogaus mikrobiomo svarbą banga paskatino kitaip pažvelgti į ligų profilaktiką ir diagnostiką. Šios srities modernios laboratorinių tyrimų technologijos nuo šiol jau plačiau žinomos ir mūsų šalies medikams, ir pacientams. Šią vasarą medicininių tyrimų laboratorijų tinklas Medicina practica laboratorija sudarė galimybes išsitirti žarnyno mikrobiotą ir mikrobiomą.

Nors abu šie terminai dar dažnai vartojami kaip sinonimai, vis tik mikrobiotos ir mikrobiomo ištyrimo metodika ir rezultatai skiriasi.

Žarnyno mikrobiotos tyrimas atliekamas pasėlio metodu. Atliekant tyrimą nustatomi pagrindiniai bakterijų tipai – Firmicutes, Bacteroidetes, Proteobacteria; probiotinės bakterijos (Lactobacillus, Biffidobacterium), grybeliai, o taip pat ištiriamas ir virškinimo ligas sukelinačios H. pylori bakterijos antigenas. Pacientui pateikiama išsami ištirtų žarnyno bakterijų analizė ir jų aprašas.

Žarnyno mikrobiomo GutWell tyrimas atliekamas PGR metodu – tiriama daugiau kaip 1000 bakterijų genetinė informacija. Tai padeda išsiaiškinti, kurios bakterijos gyvena žarnyne, kaip jos veikia organizmą, ar pakanka naudingų bakterijų, ar yra kenksmingų bakterijų.

Taip pat GutWell tyrimas padeda nustatyti, ar žarnyno bakterijos lemia paciento polinkį į nutukimą, ar pakankama mikrobiomo įvairovė, ar reikia pakeisti mitybos įpročius, kaip pasiekti subalansuotą žarnyno mikrobiomą.

Prieš pasirenkant tyrimus pirmiausia reikia įvertinti savo savijautos simptomus. Išsitirti verta ir sveikiems žmonėms – pavyzdžiui, norintiesiems keisti mitybą ar gyvenimo būdą. Minėti tyrimai gali vienas kitą papildyti. O išsityrus gydytojas dietologas patars, kaip efektyviausiai susigrąžinti ar išsaugoti savo sveikatą.