Naujausias amerikiečių mokslininkų tyrimas parodė, kad senėjimas sukelia reikšmingus žmogaus plonosios žarnos mikrobiomo pokyčius. Tikimasi nustatyti unikalius šios mikrobų bendruomenės komponentus, kurie padėtų vyresnio amžiaus žmonėms kuo ilgiau išsaugoti sveikatą.
Žmogaus žarnyne šurmuliuoja trilijonai bakterijų, grybelių, protistų, archėjų ir virusų, kurių sukurta speciali terpė turi didžiulę įtaką mūsų sveikatai. Tokia žmogaus mikrobų bendrija vadinama mikrobiota, o jos visi genai – mikrobiomu.
Los Andžele įsikūrusio medicinos centro „Cedars–Sinai“ mokslininkų neseniai atlikti tyrimai leidžia daryti prielaidą, kad senėjimas sukelia reikšmingus žmogaus plonosios žarnos mikrobiomo pokyčius. Jie tų, kuriuos sukelia vaistai ar ligos. Tai pirmasis tokio pobūdžio tyrimas, kurio metu specialiu metodu buvo išanalizuota per 250-ies nuo 18 iki 80 metų žmonių plonųjų žarnų mikrobų sudėtis. Apie savo darbą tyrėjai paskelbė žurnale „Cell Reports“.
Išsiaiškinta, kad tam tikroms mikrobų populiacijoms didesnę įtaką daro vaistai, o kitoms – tam tikros ligos. „Cedars–Sinai“ mokslininkams pavyko nustatyti konkrečius mikrobus, kuriuos, atrodo, veikia tik žmogaus amžius.
Jie įvertino plonojoje žarnoje esančias „ardančiąsias“ bakterijas. Anot mokslininkų, kai jų daugėja, gali kilti sveikatos problemų:„Koliforminės bakterijos yra įprasti žarnyno gyventojai. Mes nustatėme, kad kai šių lazdelės formos mikrobų plonojoje žarnoje tampa per daug, o taip atsitinka senstant, jie daro neigiamą įtaką likusiai mikrobų populiacijai. Tai tarsi piktžolės sode.“ Pavyzdžiui, E.coli bakterijos gali sukelti viduriavimą ir šlapimo takų infekcijas.
Tyrėjai taip pat išsiaiškino, kad senstant bakterijos plonojoje žarnoje keičiasi. Mikrobus, teikiančius pirmenybę deguoniui, keičia mikrobai, kuriems jo reikia mažiau. Kodėl taip vyksta, bus tiriama toliau.
Plonoji žarna vaidina didžiulį vaidmenį įsisavinant maistines medžiagas, todėl jos mikrobiomo pokyčiai gali turėti didelį poveikį žmonių sveikatai. Ištirdami mikrobų pokyčius, atsirandančius plonojoje žarnoje dėl amžiaus, vaistų vartojimu ir ligų, mokslininkai tikisi nustatyti unikalius mikrobų bendruomenės komponentus, skirtus ligų gydymui ir sveikam senėjimui.
Proveržis žmogaus mikrobiomo tyrimuose įvyko visai neseniai. Dabar su žarnyno mikrobiomo disbalansu siejami lėtiniai uždegimai, nutukimas, diabetas, dirgliosios žarnos sindromas, neurologiniai sutrikimai, širdies ir kraujagyslių, kepenų, vėžiniai susirgimai ir kt.
Gerai funkcionuojantis žarnyno mikrobiomas ne tik padeda reguliuoti imunitetą, bet gali slopinti patogeninius mikrobus. Žarnyno mikrobiotos stiprybė – didelė mikrobų įvairovė ir gausa, kurią reikia saugoti. Mikrobiomo balansą padeda palaikyti sveikas gyvenimo būdas, subalansuota mityba.
Išsitirti žarnyno mikrobiotą ar mikrobiomą dabar jau galima ir Lietuvoje. Tokias galimybes sudarė medicininių tyrimų laboratorijų tinklas „Medicina practica“.
