Skip to main content

Žiedadulkėms alergiškam žmogui labai svarbu tiksliai išsiaiškinti, kokių alergenų jis turi saugotis. Tai padeda padaryti modernūs kraujo tyrimai. Tuomet galima efektyviai kontroliuoti šienligę – sekti žiedadulkių audrų kalendorių, imtis apsauginių ar terapinių priemonių.

Žiedadulkių audros mus užklumpa anksčiau nei šalyje pražysta pirmieji alergijos pavojų sukeliantys augalai. Šiemet Lietuvoje pirmosios alksnių žiedadulkės su oro masėmis atklydo dar vasario pradžioje. Kaip rodo VU ŠA aerobiologų stebėjimai, jų koncentracija kai kuriomis dienomis buvo didesnė nei 50 kubiniame metre oro. Toks kiekis gali sukelti alergines reakcijas: slogą, akių uždegimą ar bronchų astmos priepuolius.

Jautrumas žiedadulkėms gali padvigubėti

Žiedadulkių audros būna pavojingiausios, kai vienu metu pražysta daugybė augalų ir įsivyrauja sausi, vėjuoti orai. Kaip žinoma, daug alergiškų žmonių yra jautrūs kelioms augalų rūšims.

Daugiausia žiedadulkių paprastai sklando gegužės mėnesį. Tuomet žydi beržai, gluosniai, klevai, ąžuolai, skleidžiasi žolynai. Vis tik ir baigiantis šalyje medžių žydėjimo sezonui jų žiedadulkių pavojus išlieka, nes jos gali būti atnešamos iš šiauresnių kraštų. Bene daugiausiai problemų alergiškiems žmonėms pavasarį sukelia lazdynų ir beržų žiedadulkės, kurių ore pasklinda milijardai.

Dar stipresnę šienligės bangą sukelia pievose sužydėję motiejukai, miglės, svidrės, javai ir kt. Kai kurių ypač dirginančių žolių pavadinimai daugeliui gali būti net negirdėti. Štai kvapioji gardūnytė – Lietuvos pievose gausiai auganti kukli žolelė, kuri šienui suteikia tokį gardų kvapą, yra vienas iš aršiausių šienligės sukėlėjų.

Alergijos žiedadulkėms sezonas tęsiasi ir rudenį. Tuomet vyrauja vėlyvosios piktžolės. Pavyzdžiui, vienas iš dažniausiai alergiją sukeliančių augalų – kietis žydi iki pirmųjų šalnų.

Mokslininkai pastebėjo, kad šylant klimatui šienligės laikotarpis beveik mėnesiu ilgesnis nei prieš dešimtmetį, ore didėja žiedadulkių kiekis, o jų poveikis agresyvėja. Tai mokslininkams leidžia daryti prielaidą, kad gyventojų jautrumas žiedadulkėms gali padvigubėti. Situaciją paaštrina ir oro užterštumas.

Atsakymą duoda kraujo tyrimas

Vieni žmonės alergiją augalų žiedadulkėms gana nesunkiai prakenčia, o kiti negali susikaupti darbui, suserga depresija ar patiria bronchinės astmos priepuolius. Kartais ištinka ir alerginis šokas, kuris sukelia grėsmę gyvybei.

Neretai kenčiantys pacientai net nežino, kad savo alergenus dabar galima saugiai nustatyti ištyrus kraują. Kai įtariama, kad alergiją galėjo išprovokuoti žiedadulkės, tiriama įkvepiamų alergenų paletė. Į ją įtraukti aktualiausi Lietuvoje alergenai: medžių, žolių bei javų žiedadulkės, namų erkutės, grybeliai ir kt.

Jei atsigėrus pieno, suvalgius mėsos ar vaisių išberia, vargina virškinimo sutrikimai, paėmus kraujo tiriama maisto alergenų paletė. Jei nežinoma, kas sukelia alergiją, bet vargina bėrimai, kosulys, tiriama mišrių alergenų paletė.

Išsiaiškinus alergenus šienligę galima efektyviai kontroliuoti: sekti žiedadulkių audrų kalendorių, imtis apsauginių ar terapinių priemonių.

Pirmoji efektyvi pagalba saugantis šienligės gali būti paprasčiausias vanduo. Jis suriša ne tik smulkiausias žiedadulkes, bet ir namų dulkių erkes, grybelius ir kt. Todėl pražydus pavojų keliantiems augalams reiktų kasdien namus valyti drėgnai, reguliariai drėkinti orą, o ant atvertų langų bei orlaidžių pakabinti sudrėkintą tinklelį. Grįžus namo iš lauko siūloma nusiprausti po dušu, pasikeisti bei išskalbti drabužius.