Bendras baltymas

Tyrimas naudojamas paciento mitybos būklei įvertinti arba įvertinti dėl kepenų, inkstų funkcijos sutrikimų ar daugelio kitų ligų. Jei bendrojo baltymo tyrimo rezultatas yra nenormalus, reikia atlikti papildomus tyrimus, siekiant nustatyti būklės priežastis.

grįžti į sąrašą

4.00

Kam reikalingas tyrimas?

Tyrimas naudojamas paciento mitybos būklei įvertinti arba įvertinti dėl kepenų, inkstų funkcijos sutrikimų ar daugelio kitų ligų. Jei bendrojo baltymo tyrimo rezultatas yra nenormalus, reikia atlikti papildomus tyrimus, siekiant nustatyti būklės priežastis.

Kada reikia atlikti tyrimą?

Bendrojo baltymo tyrimą rekomenduojama atlikti kai norima įvertinti bendrą asmens sveikatos ar mitybos būklę. Tyrimą reikėtų atlikti, kai dėl nepaaiškinamų priežasčių krenta svoris, jaučiamas nuolatinis nuovargis ar simptomai, kurie būdingi kepenų, inkstų funkcijų sutrikimui, siekiant išsiaiškinti, kodėl audiniuose susikaupia skysčiai (vystosi patinimai), įtarus infekcijas, sistemines reumatines ligas, esant sutrikusiai skydliaukės funkcijai.

Koks mėginys tyrimui yra reikalingas?

Kraujas paimamas iš rankos venos. Vaikams gali būti imamas iš piršto galiuko, o naujagimiams – iš kulno.

Kaip pasiruošti tyrimui?

Nereikia.

Ką reiškia mano rezultatai?

Bendrasis baltymas apytiksliai atspindi visus kraujo plazmoje esančius baltymus.
Mažas baltymų kiekis gali rodyti kepenų, inkstų ar kitas problemas, kai baltymai nėra tinkamai virškinami ar įsisavinami, taip pat netekus kraujo, stipriai nudegus. Mažas baltymų kiekis nustatomas esant sunkioms mitybos ir virškinimo ligoms, tokioms kaip celiakija ar uždegiminės žarnyno ligos.
Didelis baltymų kiekis nustatomas netekus daug skysčių, sergant lėtiniu uždegimu ar infekcijomis, tokiomis kaip hepatitai ar ŽIV sukelta infekcija. Baltymų kraujyje gausėja dėl kaulų čiulpų ligų, tokių kaip daugybinė mieloma.

Susiję tyrimai

Albuminas, Baltymų elektroforezė, ALT, AST

Susijusios būklės/ligos.

Kepenų ligos, inkstų ligos, daugybinė mieloma

AKTUALI INFORMACIJA