Kai kurių laboratorinių tyrimų atsakymai labai paprasti: „taip“ arba „ne“. Pavyzdžiui: ar buvo rasti kraujyje antikūnai prieš virusus? Ar išaugo mikrobų kultūra?

Tačiau daugumos laboratorinių tyrimų atsakymai pateikiami tam tikrose ribose – normos ribose. Pavyzdžiui: Jūsų skydliaukės hormono (TTH) tyrimo rezultatas gali būti 2,0 mU/l, normos ribos 0,27-4,2 mU/l. Taigi atsakymas sako, kad tyrimas yra „normalus“.

Kaip buvo nustatytos normos ribos? Trumpai: ištiriant sveikus žmones, vėliau išvedant vidurkius ir patvirtinant, kad gautieji skaičiai ir yra normos ribos.

Pirmas žingsnis, nustatant normos ribas, atrinkti žmones, kuriems norima priskirti normos ribas. Pavyzdžiui: sveikos moterys nuo 20 iki 30 metų amžiaus. Tada surenkama kuo didesnė grupė tokių žmonių ir ištiriamas konkretus laboratorinis tyrimas. Iš gautų tyrimų atsakymų išvedamas vidurkis ir nustatomos normos ribos (pridėjus ir atėmus dvi standartines deviacijas nuo vidurkio).

Tiriant įvairaus amžiaus ir lyties žmones, buvo pastebėta, tai kas „normalu“ vieniems žmonėms, kitiems gali būti ligos požymis. Pavyzdžiui, nėštumas pakeičia daugelį organizme vykstančių procesų, todėl nėščioms moterims yra atskiros normos ribos.

Norma – visada sąlyginė sąvoka. Laboratorinė norma priklauso nuo daugelio specifinių aplinkybių. Visų pirma nuo tyrimo metodo, aparatūros, reagentų. Kiekviena laboratorija naudoja įvairių firmų aparatūrą, kuria dirbama vadovaujantis skirtingomis metodikomis ir skirtingomis normų ribomis. Taigi, norma gali būti įvardijama kaip rekomenduojama reikšmė. Todėl įvairiuose informacijos šaltiniuose gali būti pateikiamos skirtingos tų pačių tyrimų normos.

Dažniausiai laboratorinio tyrimo atsakymas „už normos ribų“ parodo konkrečią ligą. Tačiau, remiantis tikimybių teorija, 1 iš 20 laboratorinių tyrimų (arba 5%) rezultatų neatitinka normos ribų. Taigi, jei Jūsų gydytojas Jums paskyrė 20 skirtingų tyrimų, yra didelė tikimybė, kad vienas laboratorinio tyrimo rezultatas neatitiks normos, nors ir Jūsų sveikata ideali. Dažnai laboratorinių tyrimų rezultatai būna tik šiek tiek mažesni arba didesni nei nustatytos normos.

Taip yra ne tik dėl tikimybių teorijos. Laboratorinio tyrimo rezultatams įtakos turi labai daug faktorių: kokios dietos laikotės, kokius vaistus vartojate, kiek sportuojate, kiek patiriate stresų, jau nekalbant apie amžinius ir lytinius laboratorinių tyrimų normų skirtumus.

Apibendrinant, jei jau Jūsų laboratorinio tyrimo atsakymas yra „už normos ribų“, visada palikite tai vertinti savo gydytojui. Be to visada perspėkite savo gydytoją apie aplinkybes, galinčias turėti įtakos laboratoriniams tyrimams.

Egzistuoja tokių laboratorinių tyrimų, kurių normos ribos nėra svarbios. Pavyzdžiui, matuojant daugumos vaistų kiekius kraujyje, gydytojas vertina laboratorinio tyrimo rezultatus, norėdamas žinoti, kada vaisto veikimas yra pats geriausias. Taigi kiekvienu atveju bus vertinamos ir individualios paciento savybės.

Tą patį galima pasakyti ir apie infekcijas. Normoje jokių infekcijos požymių kraujyje neturėtų būti, tačiau, jei žmogus persirgo konkrečia liga arba buvo paskiepytas, jo kraujyje galime surasti tų infekcijų pėdsakus. Tokiais atvejais normos ribos netenka savo prasmės, kadangi žmogus tyrimo metu yra visiškai sveikas.

Apibendrinant, konkrečiu atveju laboratorinių tyrimų normos ribas vertina gydytojas. Tik jis, žinodamas Jūsų vartojamus vaistus ir persirgtas ligas, gali teisingai įvertinti laboratorinių tyrimų rezultatus.

Beieškant įvairių laboratorinių tyrimų normos ribų, dažnai jų net neįmanoma rasti. Taip yra dėl keletos priežasčių.

Viena iš jų – tik keletas tyrimų (tokie kaip cholesterolis, gliukozė, prostatos specifinis antigenas ir kiti) yra visuotinai standartizuoti, tai yra šių laboratorinių tyrimų atsakymai vienodi daugumoje šalies laboratorijų. Kitų laboratorinių tyrimų normos ribos yra specifinės tik tai laboratorijai. Taip atsitinka, nes skirtingos laboratorijos naudoja skirtingas tyrimo metodikas. Taigi kiekviena laboratorija savo tyrimų atsakymus turi pateikti su savo nustatytomis normomis. Šiomis normomis ir turi vadovautis tiek pacientas, tiek gydytojas.

Kita laboratorinių tyrimų normų nebuvimo priežastis – matavimo vienetai, naudojami laboratorinių tyrimų rezultatams išreikšti. Laboratorinių tyrimų rezultatai gali būti išreikšti nacionaliniais arba tarptautiniais vienetais. Dauguma Europos laboratorijų naudoja „systeme internationale“, arba SI, vienetus, bet kai kur laboratorinių tyrimų rezultatai gali būti išreikšti „standartiniais vienetais“. Pavyzdžiui, geležies normos ribos standartiniais vienetais yra 400 – 1600 mg/l (mikrogramai litre), o SI sistemoje 7,16 – 28,6 mmol/l (milimoliai litre). Skirtumas tarp matavimo vienetų akivaizdus, todėl svarbu atsižvelgti, kokiais matavimo vienetais pateiktas Jūsų laboratorinio tyrimo atsakymas ypač, jei tiriatės skirtingose laboratorijose.

Kiekviena laboratorija turėtų Jums duoti tyrimų atsakymus kartu su normos ribomis, priklausomai nuo Jūsų amžiaus ir lyties. Nors bus nurodytos konkretaus laboratorinio tyrimo normos ribos, Jūsų gydytojas visada individualiai vertins tyrimo atsakymą. Jis atsižvelgs į daugelį faktorių, galinčių turėti įtakos laboratorinių tyrimų rezultatams.

Laboratoriniams tyrimams įtakos gali turėti tokie kasdieniniai faktoriai kaip kofeino, tabako, alkoholio, narkotinių medžiagų ar vitamino C vartojimas, taip pat dieta (esate vegetaras ar ne), kasdien patiriamas stresas ar nerimas. Didelės įtakos laboratoriniams tyrimams turi ir fizinis krūvis, nes reguliariai mankštinantis padidėja kreatinkinazės (CK), aspartataminotrasferazės (AST), laktatdehidrogenazės (LDH) kiekiai kraujyje. Metų metais kultyvuojamos daug jėgų reikalaujančios sporto šakos (tokios kaip sunkumų kilnojimas, bėgimas ilgomis distancijomis) padidina testosterono, liuteinizuojančio hormono (LH) ir trombocitų kiekius kraujyje.

Netgi Jūsų kūno padėtis, paimant kraują laboratoriniam tyrimui, gali turėti įtakos rezultatams. Pavyzdžiui, albumino ir kalcio kiekiai gali padidėti keičiant kūno padėtį, tai yra atsikėlus iš gulimos padėties ir atvirkščiai – atsigulus. Todėl laboratorijose visada pažymima kaip buvo paimtas kraujas.

Įdomumo dėlei dar galime pridurti, kad laboratorinių tyrimų rezultatai priklauso ir nuo gyvenamosios vietos: nuo jūros lygio ir atstumo iki jūros.

Todėl ne tik svarbu tinkamai pasiruošti laboratoriniam tyrimui, bet ir gydytojui nurodyti visas priežastis, galinčias turėti įtakos rezultatams.

Faktoriai, turintys įtakos laboratorinių tyrimų rezultatams:

• Dieta;
• Vartojami vaistai ir maisto papildai (taip pat ir vitaminai);
• Kasdieninis fizinis krūvis;
• Patiriamas stresas;
• Rūkymas;
• Alkoholio vartojimas;
• Narkotinių medžiagų vartojimas.

Dažniausiai laboratorinio tyrimo atsakymas „už normos ribų“ parodo konkrečią ligą. Tačiau, remiantis tikimybių teorija, 1 iš 20 laboratorinių tyrimų (arba 5%) rezultatų neatitinka normos ribų. Taigi, jei Jūsų gydytojas Jums paskyrė 20 skirtingų tyrimų, yra didelė tikimybė, kad vienas laboratorinio tyrimo rezultatas neatitiks normos, nors ir Jūsų sveikata ideali. Dažnai laboratorinių tyrimų rezultatai būna tik šiek tiek mažesni arba didesni nei nustatytos normos.

Taip yra ne tik dėl tikimybių teorijos. Laboratorinio tyrimo rezultatams įtakos turi labai daug faktorių: kokios dietos laikotės, kokius vaistus vartojate, kiek sportuojate, kiek patiriate stresų, jau nekalbant apie amžinius ir lytinius laboratorinių tyrimų normų skirtumus.

Apibendrinant, jei jau Jūsų laboratorinio tyrimo atsakymas yra „už normos ribų“, visada palikite tai vertinti savo gydytojui. Be to visada perspėkite savo gydytoją apie aplinkybes, galinčias turėti įtakos laboratoriniams tyrimams.

Tiesa: Jeigu jūs jaučiatės puikiai, laboratorinio tyrimo atsakymas „už normos ribų“ nebūtinai parodo rimtą ligą. Tai tik signalas Jūsų gydytojui nustatyti aiškią tokio atsakymo priežastį. Juk gali būti, kad Jūsų laboratorinio tyrimo rezultatas papuola į tuos 5% sveikų žmonių, kurių laboratoriniai tyrimai nepatenka į normos ribas arba rezultatui įtakos turėjo tam tikri faktoriai. Pavyzdžiui, dideli gliukozės ir riebalų kiekiai kraujyje gali būti, nes prieš tyrimą Jūs pavalgėte, o padidėję kepenų fermentai, nes išvakarėse prieš tyrimą vartojote alkoholį. Kiekvienu atveju vertinti tyrimų rezultatus gali tik Jūsų gydytojas.

Tiesa: Jei visų, Jums atliktų, laboratorinių tyrimų rezultatai normos ribose, tai tikrai labai geras ženklas, tačiau tik laboratoriniai tyrimai negali garantuoti Jums ilgo gyvenimo be ligų. Daugybės laboratorinių tyrimų rezultatai gali būti vienodi tiek sergantiems, tiek sveikiems žmonėms. Tik tam tikri, specifiniai tyrimai gali parodyti tam tikrą ligą. Šiuos tyrimus paprastai skiria gydytojas.

Nors dažnai diskutuojama apie laboratorinio tyrimo kainą ir savikainą, retai pagalvojama, kad daug brangiau gali kainuoti neatliktas tyrimas. Prie pačių brangiausių medicinos klaidų priskiriama neatlikti ŽIV, hepatito žymenų, troponino, skydliaukės hormonų, glikozilinto hemoglobino tyrimai. (Gambino R., 1989). Todėl suprantama, kad pastaruoju metu medicinos ekonomikoje nagrinėjama ir neatlikto (arba laiku neatlikto) laboratorinio tyrimo kainos sąvoką (Jacobs et al., 1994).