Hormonai – biologiškai aktyvios medžiagos, kurias gamina mūsų organizme esančios liaukos. Jie reguliuoja daugybę procesų: augimą, medžiagų apykaitą, emocijas, miegą, reprodukcinę sistemą, imunitetą... Net nedidelis hormonų disbalansas gali turėti didelės įtakos savijautai, todėl hormonų tyrimai yra viena svarbiausių priemonių diagnozuojant ir stebint įvairias ligas.

Kada reikalingi hormonų tyrimai?

Hormonų tyrimai gali būti atliekami tiek profilaktiškai, tiek įtarus tam tikrus sutrikimus. Įprastai jie skiriami, kai pasireiškia šie simptomai:

• staigūs svorio pokyčiai be aiškios priežasties,
• nuolatinis nuovargis, energijos stoka,
• miego sutrikimai, nemiga,
• nuotaikų kaita, dirglumas, nerimas,
• odos problemos, plaukų slinkimas,
• menstruacijų ciklo sutrikimai moterims,
• vaisingumo problemos,
• padidėjęs prakaitavimas, širdies plakimas, rankų drebėjimas,
• sumažėjęs libido.

Hormonų tyrimai taip pat atliekami esant įtarimui dėl skydliaukės ligų, cukrinio diabeto, antinksčių, hipofizės ar kiaušidžių/ sėklidžių veiklos sutrikimų.

Kaip atliekami hormonų tyrimai?

Dauguma hormonų tyrimų atliekami paimant kraujo mėginį iš venos. Tai paprasta, greita ir neskausminga procedūra. Kraujyje nustatomas konkrečių hormonų kiekis, o rezultatai lyginami su normomis, kurios priklauso nuo lyties, amžiaus, o kai kurių hormonų net paros laiko.

Kai kuriais atvejais naudojami ir kiti tyrimo metodai.

• Šlapimo tyrimai. Dažniausiai skiriami kortizolio, kai kurių lytinių hormonų ar jų metabolitų įvertinimui.
• Seilių tyrimai. Naudojami tam tikriems hormonams (pvz., kortizoliui, melatoninui, lytniams hormonams ir kt.) tirti, ypač kai reikia įvertinti aktyviųjų hormonų kiekį arba jų svyravimus per parą.
• Dinaminiai mėginiai. Kai pacientui suleidžiama ar duodama tam tikra medžiaga, o po to stebimas hormonų atsakas. Tai padeda tiksliau įvertinti liaukų veiklą.

Pasiruošimas hormonų tyrimams

Hormonų kiekis kraujyje gali kisti priklausomai nuo daugybės veiksnių: mitybos, fizinio aktyvumo, streso ar net miego, todėl labai svarbu tinkamai pasiruošti tyrimams.

• Tyrimai dažniausiai atliekami ryte, nevalgius (rekomenduojama nevalgyti 8–12 valandų).
• 1–2 dienas prieš tyrimą rekomenduojama vengti intensyvaus fizinio krūvio.
• Bent dieną prieš tyrimą patartina nevartoti alkoholio, sumažinti kavos ir stiprios arbatos kiekį.
• Moterims kai kurie hormonai (pvz., lytiniai hormonai) gali būti tiriami tik tam tikromis menstruacijų ciklo dienomis.
• Vartojami vaistai gali daryti įtaką rezultatams, todėl apie juos būtina informuoti gydytoją.

Dažniausiai atliekami hormonų tyrimai

Hormonų tyrimų spektras labai platus, tačiau yra keli, kurie skiriami dažniausiai.

Skydliaukės hormonai

• TSH arba TTH (tirotropinas) – hipofizės hormonas, reguliuojantis skydliaukės veiklą.
• FT4 arba LT4 (laisvas tiroksinas) ir FT3 arba LT3 (laisvas trijodtironinas) – skydliaukės hormonai, atsakingi už medžiagų apykaitą, širdies ir nervų sistemos veiklą.

Lytiniai hormonai

• Estrogenai ir progesteronas – moteriški hormonai, reguliuojantys menstruacijų ciklą ir vaisingumą.
• Testosteronas – vyriškas hormonas, svarbus raumenų masei, kaulų tvirtumui ir libido.

Antinksčių hormonai

• Kortizolis – streso hormonas, kuris turi įtakos imunitetui, kraujospūdžiui, cukraus kiekiui kraujyje.
• DHEA-S – hormonas, susijęs su lytinių hormonų gamyba.

Kiti svarbūs hormonai

• Insulinas – reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje.
• Prolaktinas – atsakingas už laktaciją, bet jo perteklius gali lemti vaisingumo problemas.
• Augimo hormonas, ypač svarbus vaikams ir paaugliams, bet reikšmingas ir suaugusiųjų medžiagų apykaitai.

Rezultatų interpretacija

Hormonų tyrimų rezultatus vertina gydytojas, nes vien skaičiai ne visada rodo realią situaciją. Pavyzdžiui, normalios ribos gali skirtis priklausomai nuo laboratorijos, o rezultatų reikšmę visada reikia vertinti kartu su paciento jaučiamais simptomais.

Svarbu suprasti, kad vienas „netelpiantis į normą“ rezultatas nebūtinai reiškia ligą. Dažnai gydytojas paskiria pakartotinius tyrimus arba papildomus ištyrimus, kad būtų gautas aiškesnis vaizdas.

Kodėl hormonų tyrimai tokie svarbūs?

Hormonai kontroliuoja praktiškai visą organizmo veiklą. Jų tyrimai leidžia laiku nustatyti ir gydyti ligas, tokias kaip:

• skydliaukės sutrikimai (hipotirozė, hipertirozė),
• cukrinis diabetas,
• nevaisingumas,
• menstruacijų ciklo sutrikimai,
• antinksčių ligos,
• hipofizės navikai,
• metaboliniai sindromai.

Be to, hormonų tyrimai dažnai padeda paaiškinti simptomus, kurių priežasties nepavyksta rasti įprastais metodais, pvz., nuolatinį nuovargį, nerimą ar odos problemas.

Hormonų tyrimai yra svarbi diagnostikos priemonė, kuri suteikia daug informacijos apie organizmo veiklą. Jie atliekami paprastai ir greitai, tačiau jų rezultatai yra labai reikšmingi nustatant įvairias ligas ir sudarant gydymo planą.

Jei jaučiate nuolatinius, nepaaiškinamus simptomus (svorio svyravimus, nuovargį, nuotaikų kaitą ar vaisingumo problemas) – verta pasikonsultuoti su gydytoju ir išsiaiškinti, gal reikėtų atlikti hormonų tyrimus.

Laiku nustatyti sutrikimai leidžia išvengti rimtų pasekmių ir sugrąžinti gyvenimo balansą.