Automatizuotas juostelinis šlapimo tyrimas (BŠT)
BŠT yra atrankinis inkstų ligų ir šlapimo takų infekcijų tyrimas.
Kam reikalingas tyrimas?
BŠT yra atrankinis inkstų ligų ir šlapimo takų infekcijų tyrimas.
Kada reikia atlikti tyrimą?
BŠT yra atliekamas įprastinių medicininių patikrinimų metu. Skiriamas įtariant arba atsiradus šlapimo takų infekcijos simptomų, tokių kaip pilvo apatinės dalies skausmas, juosmens srities skausmas, dažnas ir (arba) skausmingas šlapinimasis, kraujas šlapime.
BŠT yra vienas pagrindinių tyrimų nėštumo metu, gulant į ligoninę ar prieš operaciją.
Nustačius BŠT rodiklių pokyčių, rekomenduojama atlikti mikroskopinį šlapimo nuosėdų tyrimą.
Koks mėginys tyrimui yra reikalingas?
Šlapimas. Rekomenduojama surinkti tik rytinį šlapimą. Tyrimui reikia surinkti tik vidurinę šlapimo porciją, t.y. pirmajai šlapimo porcijai leisti tekėti į klozetą, surinkti vidurinės šlapimo porcijos apie 50-100 ml, o likusį šlapimą leisti tekėti į klozetą. Šlapimo tyrimui atlikti reikia apie 30-50 ml (minimalus kiekis – 10 ml).
Kaip pasiruošti tyrimui?
Prieš tyrimą reikia nusiplaukite muilu rankas ir lytinius organus (gerai nusiplauti paprastu vandeniu, nusausinti išorinius lytinius organus). Moterims nerekomenduojama šlapimo tyrimą atlikti mėnesinių metu, geriausia 2-3 dienos po jų. Šlapimo mėginį ištyrimui į laboratoriją būtina pristatyti per 2 valandas.
Ką reiškia mano rezultatai?
BŠT tyrimo rezultatą galima interpretuoti įvairiai. Nenormalus rezultatas reiškia padidėjusią sutrikimų, dėl kurių reikia papildomų tyrimų, tikimybę. Kuo didesnis medžiagų, tokių kaip gliukozė, baltymai, ar didelis raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) kiekis, tuo didesnė patologinių pokyčių tikimybė, todėl būtina atlikti papildomus laboratorinius ir instrumentinius tyrimus. PASTABA: patologiniai BŠT rezultatai nenurodo sutrikimo priežasties ar pakitimų pobūdžio, t. y. ar pokyčiai yra laikini, ar užsitęsę (lėtiniai).
Normalūs BŠT rezultatai neatmeta ligos buvimo. Ankstyvoje ligos stadijoje padidėjęs tiriamųjų medžiagų kiekio išsiskyrimas gali likti nepastebėtas, nes medžiagos per inkstus pasišalina dienos eigoje nevienodai, o tai reiškia, kad vienkartiniame šlapimo mėginyje jų gali nebūti. Tokiu atveju reikia BŠT kartoti, taip pat rinkti paros šlapimą ir apskaičiuoti per 24 valandas išskiriamą medžiagų kiekį.
BŠT sudaro 10 cheminių rodiklių:
- Santykinis tankis – leidžia apytiksliai įvertinti šlapimo koncentraciją, taigi atspindi ar šlapimas yra koncentruotas, ar atskiestas, atspindi vandens pusiausvyrą organizme. Didelis santykinis tankis reiškia, kad skysčių vartojama per mažai.
- pH – atspindi rūgščių-šarmų pusiausvyrą, parodo specifinę inkstų patologiją, leidžia atpažinti bakterinę šlapimo takų infekciją.
- Leukocitai – jų šlapime atsiranda dėl šlapimo takų infekcijos, taip pat dėl neinfekcinių inkstų ligų;
- Nitritai – bakterinės infekcijos šlapimo takuose požymis, dažnai būna teigiami kartu su leukocitais.
- Baltymas – baltymų (daugiausia albuminų) buvimas šlapime atskleidžia inkstų pažeidimą, dėl kurio baltymai patenka į šlapimą.
- Gliukozė – pradeda skirtis su šlapimu pasiekusi slenkstinę koncentraciją kraujyje, todėl teigiamas rezultatas yra perteklinės gliukozės koncentracijos kraujyje požymis.
- Ketonai – išskiriami su šlapimu sergant cukriniu diabetu, po sunkaus fizinio krūvio, badaujant, sergant žarnų uždegimu, vemiant.
- Urobilinogenas ir bilirubinas – tulžies pigmentai, kurie išsiskiria esant kepenų patologijai, geltos atveju, atspindi alkoholinį kepenų pažeidimą.
- Eritrocitai – parodo inkstų patologiją, dėl kurios šlapime yra kraujo (eritrocitų, hemoglobino), tačiau rezultatas gali būti teigiamas ir dėl fiziologinių būklių, tokių kaip menstruacijos, didelis fizinis krūvis.
Susiję tyrimai
Gliukozė, gliukozė šlapime, gliukozė paros šlapime, baltymas šlapime, baltymas paros šlapime, albuminas šlapime, albuminas paros šlapime, šlapimo nuosėdų mikroskopinis tyrimas.
Susijusios būklės/ligos.
Nėštumas, inkstų ligos, šlapimo takų infekcija, proteinurija, cukrinis diabetas, hipertenzija, mieloma, reumatinės ligos.