Kam reikalingas tyrimas?
Kortizolio tyrimas padeda įvertinti antinksčių funkciją, streso lygį organizme, ir diagnozuoti įvairias būkles, tokias kaip Kušingo sindromas, antinksčių nepakankamumas (pvz., Adisono liga) arba stresinės reakcijos sutrikimai.
Kada reikia atlikti tyrimą?
Kortizolis serume tiriamas įtarus hormonų disbalansą, taip pat esant nuolatiniam nuovargiui, silpnumui, svorio netekimui arba staigiam svorio padidėjimui, diagnostikai arba gydymo efektyvumo stebėsenai sergant endokrininėmis ligomis, vertinant streso poveikį organizmui.
Kortizolio tyrimų dažnumas priklauso nuo diagnozuojamos ar stebimos būklės, gydymo plano bei gydytojo rekomendacijų:
1. Diagnostikos tikslais. Jei įtariama endokrininė liga (pvz., Kušingo sindromas ar Adisono liga), kortizolis gali būti tiriamas kelis kartus per dieną (pvz., ryte ir vakare) siekiant įvertinti jo paros ritmą. Gali būti atliekami papildomi tyrimai, tokie kaip deksametazono slopinimo testas arba AKTH stimuliacijos testas, kurie reikalauja kortizolio tyrimų tam tikrais intervalais.
2. Gydymo stebėsenai. Jei pacientas gydomas kortikosteroidais arba antinksčių funkcijos sutrikimų atvejais, kortizolio lygis stebimas periodiškai (pvz., kartą per 1–3 mėnesius), priklausomai nuo gydymo efektyvumo ir komplikacijų rizikos.
3. Profilaktinė stebėsena. Jei yra streso poveikio ar hormonų disbalanso rizika, tačiau nėra diagnozuotų sutrikimų, kortizolį galima matuoti 1–2 kartus per metus arba pagal individualų gydytojo sprendimą.
Koks mėginys tyrimui yra reikalingas?
Kraujas paimamas iš rankos venos.
Kaip pasiruošti tyrimui?
Tyrimas dažniausiai atliekamas ryte (6–10 val.), kai kortizolio koncentracija serume yra didžiausia. Likus 12 valandų iki tyrimo venkite intensyvaus fizinio aktyvumo, alkoholio vartojimo ir streso. Likus 8 valandoms iki tyrimo rekomenduojama nevalgyti, tačiau galima gerti nedidelį kiekį vandens. Gydytojas gali paprašyti nutraukti tam tikrų vaistų (pvz., kortikosteroidų) vartojimą prieš tyrimą, jei tai įmanoma.
Ką reiškia mano rezultatai?
Kortizolio koncentraciją reikia interpretuoti atsižvelgiant į tyrimo laiką, kadangi šio hormono koncentracija kinta priklausomai nuo paros laiko – didžiausias jo lygis būna ryte (apie 6–10 val.), o mažiausias – vakare (apie 20–24 val.).
Padidėjusi kortizolio koncentracija: galimas Kušingo sindromas, lėtinis stresas, antinksčių ar hipofizės navikai, policistinių kiaušidžių sindromas, kortikosteroidų perdozavimas. . Fiziologinės kortizolio kiekio padidėjimo priežastys: nėštumas, intensyvus fizinis krūvis ar ūmus stresas (pvz., infekcijos, operacijos).
Sumažėjusi kortizolio koncentracija: galima Adisono liga, antinksčių nepakankamumas, hipofizės disfunkcija arba nutraukus steroidų vartojimą. Staigus stresas, didelė trauma ar chirurginės intervencijos gali sukelti laikiną kortizolio sumažėjimą, ypač jei organizmas negali tinkamai reaguoti į stresą.
Kortizolio rezultatų interpretaciją reikėtų derinti su klinikiniais duomenimis ir kitais hormonų tyrimais, informacija apie vartojamus vaistus. Kortizolio koncentraciją reikia interpretuoti atsižvelgiant į tyrimo laiką, kadangi šio hormono koncentracija kinta priklausomai nuo paros laiko – didžiausias jo lygis būna ryte (apie 6–10 val.), o mažiausias – vakare (apie 20–24 val.).
Padidėjusi kortizolio koncentracija: galimas Kušingo sindromas, lėtinis stresas, antinksčių ar hipofizės navikai, policistinių kiaušidžių sindromas, kortikosteroidų perdozavimas. . Fiziologinės kortizolio kiekio padidėjimo priežastys: nėštumas, intensyvus fizinis krūvis ar ūmus stresas (pvz., infekcijos, operacijos).
Sumažėjusi kortizolio koncentracija: galima Adisono liga, antinksčių nepakankamumas, hipofizės disfunkcija arba nutraukus steroidų vartojimą. Staigus stresas, didelė trauma ar chirurginės intervencijos gali sukelti laikiną kortizolio sumažėjimą, ypač jei organizmas negali tinkamai reaguoti į stresą.
Kortizolio rezultatų interpretaciją reikėtų derinti su klinikiniais duomenimis ir kitais hormonų tyrimais, informacija apie vartojamus vaistus.
Susiję tyrimai
Adrenokortikotropinio hormono (AKTH) tyrimas; kortizolio tyrimas ryte ir vakare; gliukozė; insulinas.
Susijusios būklės/ligos.
Kušingo sindromas; Adisono liga; streso sutrikimai (pvz., potrauminio streso sindromas); hipofizės arba antinksčių navikai.





