Kam reikalingas tyrimas?

Tyrimas „ŽPV aukštos rizikos 14 genotipų nustatymas (PGR metodu)“ yra modernus molekulinės diagnostikos tyrimas, skirtas tiksliai identifikuoti žmogaus papilomos viruso (ŽPV) aukštos onkogeninės rizikos tipus žmogaus organizme. Šis tyrimas atliekamas taikant polimerazės grandinės reakcijos (PGR) metodą, kuris leidžia aptikti viruso DNR net esant labai mažam jo kiekiui ir diferencijuoti konkrečius ŽPV genotipus. Tyrimas apima 14 aukštos rizikos ŽPV genotipų: 16, 18, 31, 33, 35, 39, 45, 51, 52, 56, 58, 59, 66 ir 68, kurie yra susiję su gimdos kaklelio, anogenitalinių ir orofaringinių vėžių vystymusi.

Kada reikia atlikti tyrimą?

Tyrimas rekomenduojamas moterims ir vyrams, kai įtariama ŽPV infekcija, kai nustatomi pakitimai gimdos kaklelio citologijos tyrime (PAP tepinėlyje), kai pasireiškia lytinių organų karpos arba kaip profilaktinė priemonė siekiant anksti aptikti aukštos rizikos genotipus ir įvertinti vėžio riziką. Tyrimas ypač svarbus moterims nuo 25 metų amžiaus, kai siekiama nustatyti infekciją dar prieš jai sukeliant ląstelių pakitimu

Koks mėginys tyrimui yra reikalingas?

Tyrimui dažniausiai imamas gimdos kaklelio arba makšties tepinėlis moterims, o vyrams – šlaplės, varpos ar išangės tepinėlis. Kai kuriais atvejais tiriamas ir burnos ar gerklės tepinėlis, jei įtariama burnos ertmės ŽPV infekcija. Mėginys dedamas į specialų transportinį mėgintuvėlį su stabilizatoriumi (buferiniu tirpalu) ir pristatomas į laboratoriją, kur atliekamas DNR išskyrimas bei PGR analizė.

Kaip pasiruošti tyrimui?

48 valandas iki mėginio paėmimo nerekomenduojama turėti lytinių santykių, naudoti makšties tepalų, vaistų ar prausiklių. Moterims tyrimas neturėtų būti atliekamas menstruacijų metu, o mėginį geriausia paimti praėjus bent 2 paroms po lytinių santykių ginekologinės ar urologinės apžiūros metu.

Ką reiškia mano rezultatai?

Teigiamas rezultatas rodo, kad mėginyje aptikta aukštos rizikos ŽPV genetinės medžiagos, o atsakyme nurodomas konkretus ŽPV genotipas ar keli genotipai. Tai reiškia padidėjusią gimdos kaklelio ar kitų anogenitalinių sričių vėžio riziką, todėl rekomenduojama ginekologo ar urologo konsultacija, kolposkopija ar dažnesnė profilaktinė kontrolė, įvertinant citologiniu tyrimu. Neigiamas rezultatas reiškia, kad ŽPV DNR mėginyje nenustatyta, šiuo metu infekcijos nėra arba viruso kiekis per mažas, kad galima būtų jį aptikti.

Susiję tyrimai

Kitų lytiškai plintančių ligų (LPL) sukėlėjų tyrimai: Chlamydia trachomatis, Neisseria gonorrhoeae, Mycoplasma hominis, Mycoplasma genitalium, Ureaplasma urealyticum, Ureaplasma parvum ir kt.

Susijusios būklės/ligos

Odos bei gleivinių išugos (papilomos, karpos), lėtinės lyties takų uždegiminės ligos.

Žmogaus papilomos virusas yra virusinė infekcija, kuri žmogaus organizme gali išbūti daug metų. Tačiau, veikiant tam tikriems veiksniams liga gali suaktyvėti ir jos pagrindu sukeliami įvairūs susirgimai: kvėpavimo takų ir odos bei lytinių organų sistemų ligos. Kai kurios žmogaus papilomos viruso rūšys pasižymi onkogeninėmis ypatybėmis, todėl dažnai šis virusas sukelia skirtingų stadijų ikivėžinius ar vėžinius susirgimus.

Viruso perdavimas ir užkrečiamumas, rizikos veiksniai

Ligą gali įtakoti dažnas lytinių partnerių keitimas ar net lytinių santykių turėjimas su žmogumi, kuris dažnai keičia juos keičia, tačiau ligos sukėlėjai gali patekti net ir turint vieną partnerį. Nusiilpęs organizmo imunitetas, nėštumo nutraukimai, kitos lytiniu būdu plintančios ligos – taip pat rizikos veiksniai. Liga užsikrėsti ir ją nešioti gali įvairių amžiaus grupių asmenys, abiejų lyčių atstovai turi tokias pačias galimybes susidurti su šiuo virusu. Dažniausiai liga perduodama lytinių santykių metu, tačiau yra ir kitų būdų: mama gimdydama gali užkrėsti kūdikį; užsikrėtimo per kraują galimybė nėra nustatyta, tačiau yra randama viruso sukėlėjų ant medicininių instrumentų, todėl galimi atvejai užsikrėsti per odą, gleivinių mikrotraumas. Yra atvejų, kai sergantys žmonės net nežino, jog yra šio viruso nešiotojai ir taip užkrečia kitus, kadangi jiems nepasireiškia jokie ligai būdingi simptomai, nesijaučiama neįprastai.

Virusas aptinkamas beveik visų moterų, sergančių gimdos kaklelio vėžiu (ši vėžio forma mūsų šalyje yra antroje vietoje pagal sergamumą), organizme, todėl mokslininkai atlikę daug tyrimų daro išvadas, jog infekcija įtakoja šiuos susirgimus. Ši vėžio forma vis dažniau aptinkama ne tik vyresnio amžiaus moterims, bet ir jaunoms merginoms, todėl ieškant išeičių buvo sukurta vakcina, galinti padėti apsisaugoti nuo šios ligos. Deja, kol kas visuomenė į tai žiūri įtariai, kadangi skiepo vakcina kainuoja didelę pinigų sumą, be to, reikia ne vienos, o kelių procedūrų. Virusas skirstomas į mažos ar didelės onkologinių susirgimų rizikos veiksnius. Mažos rizikos tipui priskiriamos kvėpavimo takų ligos, odos karpos, lytinių organų pažeidimai, didelės – vėžiniai šių kūno vietų, organų susirgimai.

Pasireiškiantys susirgimai

Ar pasireikš tam tikri ligos simptomai priklauso nuo organizmo imuninės sistemos: dažnai sistema sėkmingai susitvarko su į kūną patekusia infekcija, tačiau, jeigu organizmas yra nusilpęs, nebus pajėgus su ja susidoroti. Tuomet žmonėms atsiranda skirtingi susirgimai, priklausantys nuo patekusio viruso rūšies ir lokalizacijos. Papilomos viruso sukeliami susirgimai:

• Papilomatozė pasireiškia ant kvėpavimo takų, kuomet ant kvėpavimo organų gleivinės atsiranda papilomos, dažniausiai tai gerybinės kilmės navikai. Tačiau, priklausomai nuo papilomų dydžio jos gali sukelti sunkumų kvėpuojant ar supiktybėti, dėl ko pradeda vystytis plaučių ląstelių vėžys.
• Virusas įtakoja karpų atsiradimą, kurios gali būti įvairių dydžių, iškilios ar lygios su oda. Jos gali atsirasti po vieną arba iš karto kelios, gali lokalizuotis ant delnų, padų, kitų odos paviršių.
• Piktybinės viruso formos – genitalijų karpos ir vėžiniai susirgimai. Tokios karpos atsiranda ant lytinių organų išorės, moterims gali pasireikšti ant gimdos kaklelio. Virusas gali būti gimdos kaklelio ar plaučių plokščiųjų ląstelių vėžio sukėlėjas.

Kaip galima apsisaugoti?

Be abejo, pirmiausia svarbu stiprinti savo imuninę sistemą, vengti lytinių partnerių keitimo. Kadangi kol kas nėra priemonių, gebančių efektyviai kovoti su virusu, todėl vienas patikimiausių būdų norint to išvengti – skiepai. Yra dvi skiepų rūšys: cervarix ir silgard. Kiekviena iš šių vakcinų turi būti skiepyta tris kartus. Vakcinos skiepai efektyviausi, kai atliekami paauglėms mergaitėms, neturėjusioms lytinių santykių. Tačiau galima skiepyti ir vyresnes moteris, prieš tai pasitarus su gydytoju ir atlikus reikalingus tyrimus. Taip pat nereikėtų pamiršti vyrų skiepijimo, kadangi žmogaus papilomos virusas sukelia ne tik gimdos, bet ir gerklės, nosies, gerklų, plaučių vėžį.