Skydliaukės tyrimas – greitas ir paprastas būdas sužinoti, ar ši svarbi organizmo liauka veikia tinkamai. Skydliaukė atlieka gyvybiškai svarbią funkciją reguliuodama medžiagų apykaitą, energijos lygį, širdies darbą, nuotaiką bei daugelį kitų procesų organizme.

Kodėl svarbu atlikti skydliaukės tyrimą?

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis – skydliaukės sutrikimai paveikia daugiau nei 200 milijonų žmonių visame pasaulyje, o moterys serga net 8 kartus dažniau nei vyrai (šaltinis: PSO). Lietuvoje skydliaukės ligomis serga apie 5–7 proc. gyventojų, tačiau tik nedidelė dalis laiku kreipiasi į specialistus, todėl svarbu periodiškai tikrinti skydliaukės būklę profilaktiškai.

Kaip atliekamas skydliaukės tyrimas?

• Klinikinė apžiūra
• Laboratoriniai kraujo tyrimai
• Ultragarsinis tyrimas
• Punkcinė biopsija

Skydliaukės tyrimas paprastai susideda iš kelių etapų.

1. Klinikinė apžiūra

Gydytojas pradeda nuo bendros paciento apžiūros, kurios metu įvertinami bendri simptomai ir paciento sveikatos būklė. Po to gydytojas atlieka skydliaukės apčiuopą kaklo srityje, įvertina – ar nėra pastebimų ar apčiuopiamų pokyčių, pavyzdžiui, liaukos padidėjimas, mazgai ar kiti struktūriniai pakitimai.

2. Laboratoriniai kraujo tyrimai

Laboratoriniai kraujo tyrimai pagrindinis būdas įvertinti skydliaukės funkciją. Atliekami tyrimai, kuriais nustatomas pagrindinių hormonų – TSH (tirotropino), T3 (trijodtironino) ir T4 (tiroksino) kiekis kraujyje. TSH yra vienas pagrindinių rodiklių, o jo nukrypimas nuo normos gali reikšti skydliaukės veiklos sutrikimus – tokius kaip hipotirozė arba hipertirozė.

Hipotirozė – kai skydliaukė gamina per mažai hormonų. Tai lėtina medžiagų apykaitą ir sukelia tokius simptomus kaip nuovargis, svorio priaugimas, jautrumas šalčiui, sausa oda ir lėtesnė širdies veikla.

Hipertirozė – kai skydliaukė gamina per daug hormonų. Tai greitina medžiagų apykaitą ir sukelia tokius simptomus kaip nervingumas, svorio kritimas, širdies plakimo padažnėjimas, prakaitavimas ir nemiga.

3. Ultragarsinis tyrimas (echoskopija)

Ultragarsinis tyrimas yra saugus, neskausmingas ir leidžia gydytojui tiksliai įvertinti skydliaukės dydį, formą, struktūrą, aptikti mazgelius, cistas ar kitus pokyčius. Tyrimas nereikalauja specialaus pasiruošimo ir trunka apie 10–15 minučių.

4. Punkcinė biopsija

Jeigu ultragarso tyrimo metu aptinkama įtartinų mazgų ar kitų struktūrinių pakitimų – gydytojas gali rekomenduoti punkcinę biopsiją. Ši procedūra atliekama naudojant labai ploną adatą su kuria paimamas skydliaukės audinio mėginys laboratoriniam histologiniam tyrimui.

Kada rekomenduojama atlikti skydliaukės tyrimus?

Skydliaukės tyrimus rekomenduojama atlikti reguliariai, bent kartą per penkerius metus. O jeigu pastebimi šie simptomai, tuomet sunerimti reikėtų nedelsiant:

• Neaiškūs svorio pokyčiai (priaugimas arba sumažėjimas).

• Nuolatinis nuovargis, sumažėjęs darbingumas.

• Plaukų slinkimas, nagų trapumas.

• Dažnas širdies plakimas arba širdies ritmo sutrikimai.

• Nuotaikos pokyčiai, depresinė nuotaika ar nerimas.

• Padidėjęs jautrumas temperatūros pokyčiams (šalčiui ar karščiui).

• Patinimas ar diskomfortas kaklo srityje.

Taip pat svarbu reguliariai dažniau (bent 1-2 kartus į metus) tikrintis tiems žmonėms, kurių šeimos nariai yra sirgę skydliaukės ligomis, sergantiems autoimuninėmis ligomis, nėščiosioms ir moterims po gimdymo.

Tyrimų rezultatų vertinimas ir tolimesni veiksmai

Gavęs visų tyrimų rezultatus – gydytojas endokrinologas juos išsamiai analizuoja, pateikia paciento skydliaukės būklės vertinimą ir rekomenduoja tolimesnius veiksmus. Tai gali būti nuolatinis stebėjimas, gydymas vaistais arba chirurginė intervencija. Ankstyva diagnozė ir tinkamas gydymas padeda išvengti rimtų komplikacijų bendrai sveikatos būklei ir užtikrina geresnę gyvenimo kokybę.

Dažniausiai užduodami klausimai apie skydliaukės tyrimus

Ar skydliaukės tyrimui reikalingas specialus pasiruošimas?

Specialaus pasiruošimo nereikia, tačiau rekomenduojama tyrimus atlikti ryte, prieš tai nieko nevalgius.

Kaip dažnai reikia tikrintis skydliaukę?

Profilaktiškai rekomenduojama tikrintis kartą per 5 metus, o jei diagnozuoti sutrikimai – pagal gydytojo rekomendacijas.

Ar skydliaukės ligos gali būti paveldimos?

Taip, genetika gali turėti įtakos skydliaukės ligoms, todėl turint šeimoje sirgusiųjų skydliaukės ligomis rekomenduojama tikrintis dažniau.

Ar gydant skydliaukės ligas reikalingi vaistai visam gyvenimui?

Tai priklauso nuo diagnozės. Kai kuriais atvejais vaistai vartojami nuolat, tačiau kai kada būklė gali pagerėti ir vaistų nebereikia.