Data: 2023-09-25

Lietuvoje vyrai beveik 10 metų gyvena trumpiau nei moterys. Viena iš priežasčių – per vėlai susirūpinama savo sveikata, nors dabar yra visos galimybės išsamiai profilaktiškai iškart išsitirti dėl puokštės ligų. Tam tereikia laiku paimti kraujo lašą.  

Į medikus reikia kreiptis vos pasijutus kiek blogiau. Tačiau daugybė ligų iš pradžių neparodo aiškių ženklų, todėl patariama reguliariai atlikti kraujo tyrimus. „Medicina practica“ laboratorijos specialistai vyrams parengė net šešių svarbių tyrimų komplektą. Vieną kartą paėmus kraujo galima ištirti PSA (prostatos specifinį antigeną), šlapimo rūgštį, kreatininą, glomerulų filtracijos greitį, šlapalą, o taip pat – atlikti bendrąjį kraujo tyrimą.

Nejautė simptomų, išgelbėjo tyrimas

Gerai žinoma, kad dažniausia vyrų onkologinė liga – prostatos vėžys. Jis grasina ne tik darbingumui, lytiniam pajėgumui, bet ir gyvybei. Lietuvoje kasmet nustatoma apie 2000-2500 naujų šios ligos atvejų, apie 500 vyrų nuo jo miršta. Sergamumas nuolat auga.

Prostatos vėžys dažniausiai puola lėtai ir tyliai – nesukelia specifinių simptomų, iki nustatomos ligos gali praeiti ir dešimt metų. PSA tyrimas atliekamas paėmus kraujo. Jis leidžia anksti pastebėti prostatos vėžį. Kol ši liga stipriai neišplito, ją galima sėkmingai gydyti. Daliai pacientų net neprireikia gydymo – jie tik stebimi ir reguliariai ištiriami.

Nacionalinis vėžio institutas (NVI) ką tik papasakojo vieno vilniečio istoriją. Kai vyrui sukako 45 metai, jis sudalyvavo prostatos vėžio ankstyvosios patikros programoje, lankėsi savo poliklinikoje: „Jokių simptomų nejaučiau, tačiau kraujyje buvo rastas padidėjęs PSA rodiklis. Urologas nusiuntė atlikti prostatos magnetinio rezonanso tyrimą, kuriuo nustatytas nedidelis židinukas prostatoje, todėl gydytojo urologo rekomenduota pritaikomoji prostatos biopsija.  Šiuo metu man taikoma stebėsena – kas 3 mėnesius man atliekamas PSA tyrimas, kas pusmetį turiu lankytis pas gydytoją urologą, jeigu reikės, bus atliekama magnetinio rezonanso tomografija.“

Rizika auga su amžiumi

Kaip nurodo NVI specialistai, Lietuvoje per metus apie 10 proc. naujų prostatos vėžio atvejų nustatoma 45–54 metų  grupės vyrams. Tai vadinamasis ankstyvas prostatos vėžys. Pagrindinis prostatos vėžio rizikos veiksnys yra vyresnis amžius – vidutiniškai jis nustatomas 67 metų pacientams. Iki 45 metų ši liga retenybė, bet pastebima, kad jaunesnių vyrų sergamumas šiek tiek padidėjo.

Tik nedidelei vyrų daliai prostatos vėžys vystosi sparčiai, kai kuriais atvejais išplisdamas į kitus organus, ypač į kaulus. Vyrai turėtų paskubėti ieškoti gydytojų pagalbos, jeigu sutrinka šlapinimasis, kartojasi skausmas juosmens srityje, nemalonus pojūtis dubens srityje ir kt.

Įvertins ir žmogaus genetiką

Prostatos vėžio priežastys iki galo neaiškios. Ligą bandyta sieti su nesveika mityba, nejudriu gyvenimo būdu, chemikalais, lėtiniu stresu ir kt. Gerokai daugiau rizikuoja susirgti vyrai, kurie turi prostatos vėžio užkluptų artimų giminaičių. PSA išsitirti turėtų kiekvienas vyras, sulaukęs 40 m., sulaukęs 45 m. – kartą per metus, o sulaukęs 50 m. amžiaus – 2 kartus per metus.

Padidintas PSA rodiklis dar nereiškia prostatos vėžio –  tik įspėja apie galimybę. Padidėjęs PSA gali būti susijęs ir su uždegimu, infekcija, padidėjusia prostata ar tiesiog vyresniu amžiumi.

Štai Stanfordo universitetas (JAV) vasarą paskelbė, kad jo mokslininkai siekia, kad PSA patikra būtų iš karto tikslesnė – kalibruoti PSA lygį pagal kiekvieno žmogaus genetiką. Be įprasto PSA tyrimo tokiai individualizuotai patikrai reikės atlikti genetinį tyrimą, paprastai atliekamą su seilių, kraujo ar vidinių skruostų tepinėlio mėginiais, ir ieškoti paveldėtų genetinių variantų, turinčių įtakos PSA lygiui.

Perspėja apie inkstų ligas

Tyliai dažniausiai vystosi ir inkstų ligos. Jų simptomai išryškėja vėlyvoje susirgimo stadijoje.

Inkstai palaiko organizmo skysčių ir elektrolitų, rūgščių ir šarmų pusiausvyrą, šalina nuodingas medžiagas ir kt. Jų funkciją padeda įvertinti šlapimo rūgšties, kreatinino, šlapalo tyrimai.

Pavyzdžiui, šlapimo rūgšties ištyrimas padeda diagnozuoti podagrą, pasikartojančio inkstų akmenų susidarymo priežastis. Padidėjęs šios rūgšties kiekis yra vienas iš metabolinio sindromo komponentų (kartu su antsvoriu, hiperlipemija ir hiperglikemija).

O dažniausiai atliekamas bendrasis kraujo tyrimas. Tai – atskaitos taškas įvertinant sveikatos pokyčius. Jis parodo apie 26 skirtingus kraujo sudėties parametrus: leukocitus, hemoglobiną, eritrocitus, trombocitus ir kt. Jų pokyčiai padeda diagnozuoti įvairias infekcijas, uždegimus ir kt.

Be bendrojo kraujo tyrimo rodiklių negali būti kalbos apie organizmo būklės įvertinimą.

Vyrai, saugokime savo sveikatą!

Kitos aktualijos